Kaip gyventi be pralaimėjimų

Vienas medkirtys uoliai triūsė, kad galėtų pavalgyti bent dukart per dieną. Kartą jis sutiko vienuolį, kuris jam patarė: - Liaukis dirbti pamiškėje - eik gilyn į mišką. Ten per vieną dieną užsidirbsi tiek, kad visą mėnesį turėsi už ką pavalgyti.

Medkirtys paklausė patarimo ir miško gilumoje aptiko santalo medžių. Žmogelis labai apsidžiaugė ir padėkojo vienuoliui, o šis davė antrą patarimą:

- Nepabijok nueiti dar giliau miškan, tada per vieną dieną užsidirbsi pusmečio maistui.

Tai irgi buvo tiesa, nes medkirtys rado sidabro kasyklą. Jis ėmė kaip įmanydamas dėkoti vienuoliui, o šis vėl davė patarimą:

- Jei manimi pasitikėsi ir eisi dar toliau į mišką, vienos dienos darbas tau padengs viso gyvenimo maisto išlaidas.

Tai irgi buvo tiesa - dabar medkirtys atrado aukso kasyklą. Šį sykį jis susimąstė: „Kodėl gi pats vienuolis vis dar miško pakraštyje? Kodėl jis nedrįsta eiti į miško gilumą, kaip patarė man?" Visas savo abejones medkirtys išsakė vienuoliui, o tas tarė:

Jei nori būti amžinai laimingas, atsisėsk po šiuo medžiu ir aš tave išmokysiu, kaip nukeliauti į savo dvasios gelmes. Tik taip tu pasieksi amžiną laimę.

Kas trokšta būti laimėtoju išoriniame pasaulyje, tas turi gerai pažinti išorę, o tas, kuris siekia vidinės pergalės, turi gilintis į save. Amžinas tobulumas glūdi mūsų viduje.

Turime atrasti pusiausvyrą tarp išorinių ir vidinių laimėjimų - tik tada pasijusime iš tiesų laimingi.