Lietuviškos pasakos

Kitados gyveno prie ežero žvejys su savo pačia. Jie buvo taip nuskurdę, jog nieko daugiau neturėjo, tik suklypusią trobelę, o mito iš to, ką susigaudavo ežere.

Vieną kartą žvejys gaudė žuvis kiaurą dieną iki pat sutemų, bet nė mažos žuvelės nesugavo. Vakare ištraukęs iš...

Buvo toks vargdienis žmogelis. Atėjo į vieną dvarą, o po tą dvarą vaikščioja daili kiaulė su dvylika paršiukų. Jis sustojo prieš kiaulę, nusiėmė kepurę ir pradėjo žemai lankstytis. Pamatė ponia pro langą, sako:

—      Ko tas žmogus nori iš kiaulės? Pašaukit jį man!

Pašaukė...

Miškas šlama, miškas ošia: medžiai kalba savo kalba. Kaip kaimynai, sekmadienį ežioje susėdę, vienas kitą klausinėja.

— Pasakykit, eglytėlės, kodėl tokį keistą aptaisą dėvit? — klausia lapuočiai eglių, smėlyne kerojančių. — Tarytum į ežį nusižiūrėjusios, nuo pačios...

Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi.

—      Ei,— sako,— kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs — visa tie prakeikti pilvai suryja.

Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia:

—      Ar jūs norite pilvais atsikratyti?

—      O...

Žiemos rytas. Žvirbliai buvo į pakraigę sulindę. Vargdieniams šalta, jie alkani.

Jaunas žvirblis sapnuoja, kad jis nulindęs giliai į agrastų krūmą; aplinkui skraido vanagas — žvirblelis dreba, kad jo vanagas nepasiektų.

Sužvangėjo raktas svirno duryse. Pabudo senis žvirblis ir...

Bzzz, bzzz, — dūzgė bitelė, aplink avilį besiruošdama.

— Bzzz, — pririnkom medučio, bzzz — užteks ir bitelėms, ir žmonėms, kad tik pelės neįsikraustytų, kad avilio kas nepajudintų, mūsų tvarkos nesuardytų.

Ėjo per sodą Jonukas, rykštele mojuodamas. Pro avilį eidamas, ėmė...

Buvo vienas žmogus ir turėjo tinginę pačią. Vyras vis sako jai:

—      Ko tu neverpi? O pati jam:

—      Eik, žiūrėk - pilną aruodą verpstėm užkroviau, o tu man galvą kvaršini.

Vyras sako:

—      Nagi, parodyk, kur tavo verpalai?

Pati įlipo į aruodą ir, paėmus verpstę, kur buvo...

Vaikai, eisim grybauti! — sušuko Petrukas, vaikų didžiausiasis.

Vaikai netrukę pasiėmė pintinėles ir nubėgo į mišką.

— Grybai, klausykite! — tuojau suriko senis baravykas, visų grybų pulkaunykas. — Klausykit: vaikai į mišką atbėgo, lapais prisidenkit, kad nerastų!

Senis tuojau...

Vieną šiltą pavasario dieną krūmeliuose lakštingala giedojo, savo žmonelę, vaikelius linksmino. Čia pat kūdroje varlės nardė, knibždėjo, nuolat iš vandens galvas kaišiojo.

— Kum, kum, kaimynėlės, ar girdit, kaip tas paukštpalaikis šūkauja, turbūt kad naktigony vyrai neužmigtų?...

Ilgas žiemos vakaras. Vaikai, savo darbelius atidirbę, sėdi prie krosnies ir tariasi, ką dar šį vakarą darysią.

— Mįsles minsime, — siūlo Jurgutis. — Gerai, — pritarė kiti.

Vienas užmena mįslę, kitas užmena, vis senas, girdėtas.

— Sumanykime kokią naują, — kalbina Kastukas.

—...

Buvo kitą kartą toks pavargėlis. Nieko daugiau jis neveikė, tik gaudė gyvus žvėris ir pardavinėjo, iš to pelnydamas sau duoną.

Vienąsyk pagavo jis kiškį ir nugabeno į miestą parduoti. Jam turgavietėj su tuo kiškiu bestovint, atėjo toks vokietis ir klausia:

—      Kas čia per...

Gyveno toks senis ir senė. Jie turėjo tik menką trobelę ir buvo labai neturtingi. Vieną sykį, anksti pavasarį, užsimanė toji senė agurkų pasisodinti ir iš to pelną gauti. Bet lauke buvo dar šalta, tai ji prinešė durpių, pripylė ant krosnies ir pasodino agurkų. Agurkai jau sudygo,...

Vieną kartą žvirblis su pele sušnekėjo sėti du miežio grudus: žvirblis buvo akėtojas, pelė — artojas. Kai pasėjo, užaugo dvi varpos. Žvirblis su pele jas nuėmė ir iškūlė, grūdus lygiai pasidalino, bet dar vienas atliekamas grūdas liko.

Žvirblis sako:

—         Šitas grūdas...

Vieną sykį apsirengė karalius medinčium: jodamas per girią, rado žmogų kasant griovius ir klausia:

—      Kad tu taip sunkiai dirbi, ar daug uždirbi?

Grioviakasys sako:

—      Tiek ir tiek.

—      Kad tu tiek uždirbi, tai kur pinigus dedi?

—      Vieną dalį metu į vandenį, iš antros...

Vienas tėvas turėjo du sūnus. Kai tėvas numirė, vaikai liko prie svetimų žmonių ir varge augo.

Kartą šeimininkė vieną tų vaikų pasiuntė į lauką nešti pusryčius. Vaikas buvo dar visai nedidžiukas, eina su puodais, negali jų panešti. Kiek laiko vargęs, pastatė puodus ant...

Stasiukas labai mėgo uogauti, grybauti ir riešutauti. Kur buvęs nebuvęs, jau jis miškelyje.

Stasiukas žinojo, kur kokių uogų esama, kur geriausi grybai dygsta, kur riešutai anksčiau pareina.

O kai kas, būdavo, paklaus, kur su pintinėle eina, tai sakydavo:

— Su voverėlėmis lenktynių...

Gyveno toks vargingas žmogelis ir turėjo tris sūnus. Kartą sako tie sūnūs:

—      Tėvai, ką mes čia būsim, visi negalim čia išsimaitinti. Einam mes į pasaulį.

Ir išėjo. Beeinant užklupo naktis. Priėjo girią, girioj rado ugnį kūrentą. Šnekasi broliai:

—      Kur mes toliau...

Vieno nedoro pono žemėje gyveno toks vargingas žmogus. Numirė jam tėvas, reikia palaidoti, o pinigų nėra. Tuosyk dar ateina žinia nuo pono, kad kuo greičiausiai mokėtų už žemę. Ir šiaip, ir taip žmogus galvojo. Pagaliau ėmė ir nuėjo pas poną prašytis, kad palauktų už žemę...

Senuose amžiuose vieną sykį atlėkė į kaimą žaltys slibinas, suėdė visus žmones, tik galusodės pirkelėje pasiliko vieną žmogų kitai dienai priešpiečiams. Sėdi nuliūdęs tasai žmogus ir laukia galo. Tuosyk atvažiavo į kaimą čigonai. Pervažiavo visą kaimą, niekur jokio...

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas, tame kalne gyveno slibinas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu tasai slibinas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karalaitę, ir ji labai jam...

Vincukas įsigeidė pasigauti kokį nors paukščiuką ir laikyti narvelyje. Ėmė prašyti mamos, kad nupirktų narvelį. Mama nesikentusi nepirko.

Vincukas pasidarė spąstus ir pasigavo zylę.

Įleido į narvelį.

Zylė ėmė blaškytis, snapeliu narvelio vielas kapoti. Pavargo, snapelį...

Buvo toks žmogus, vardu Maurikas. Užsimanė jis eiti dykos duonos ieškoti. Eina sau keliu, sutinka eržilą. Eržilas klausia:

—      Kur eini, Maurikai?

—      Dykos duonos ieškoti.

—      Priimk ir mane, būsim du vyrai!

—      Gerai,— sutiko Maurikas.

Eina abu toliau, sutinka bulių. Bulius...

Paupy buvo trobelė, joje gyveno senelis ir senelė; nieko jie daugiau neturėjo, tik vieną kalytę. Vasarą senelis su senele žuvaudavo, žiemą senelis blizgiaudavo, senelė namie verpdavo. Vieną kartą senelis, sugrįžęs iš žūklės, rado gimusius du sūnus. Pradžiugo senelis ir sako:

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų. Kartą tas jo sūnus išėjo į sodą pasivaikščioti, tuo metu atlėkė paukštis gripas, pagriebė ir nunešė į salą vidury marių.

—      Čia būsi trejus metus,— pasakė gripas.— o kai sueis treji metai, aš tave vėl parnešiu į tėvo karalystę.

Vidury didelių girių gyveno toks žmogus su pačia ir turėjo tris dukteris. Vieną dieną jas visas kažin kas pagrobė ir nusinešė — nei matė kas, nei girdėjo.

Dar po kiek metų gimė tiems žmonėms sūnus. Kai jis užaugo, tėvai jam papasakojo, kad jo tris seseris kažin kas pagrobė....

Gyveno senukas ir senutė. Jie turėjo sūnelį ir dukrelę. Ėmė senutė ir numirė. Tada

Senelis vedė kitą pačią ir paėmė laumę raganą. Pamotė labai nekentė posūnio ir podukros, vis graužė senuką, kad savo sūnų papjautų ir jai išvirtų.

Tėvas nuvedė sūnų į mišką ir...

Kitąsyk gyveno labai turtingas karalius ir turėjo labai gražią dukterį. Bijodamas, kad jos kas nepavogtų, karalius padirbdino aplink visą dvarą aukštą dvylikos sieksnių mūrą, to mūro kraštus apauksavo, o viršų išpuošė deimantais. Visus dvaro takus išklojo sidabru ir auksu ir...

Kaziuko tėvai gyveno dideliame mieste. Vaikas tik vasarą sekmadieniais gaudavo išvažiuot iš miesto į artimiausius vasarnamius. Pavaikščioja miškelio žvynuotais takeliais, pasigėri gražiais vasarnamių darželiais, pakvėpuoja sveikesniu oru, kartais gauna išsimaudyti ir vėl grįžta į...

Kiškis naktį po laukus maitinosi; dieną atsigulė ežioje ir miegojo atviromis akimis. Bėgo ežia šuo pas piemenis. Kiškis pajuto, pabudo. Kiek palūkėjęs, kol pasuko šuo į šalį, šoko bėgti. Šuo vytis. Vejasi ir šaukia: „Ai, ai, ai! Palauk! Palauk!” Netoli pas šienpjūvius gulėjo...

Toli toli, už jūrų, marių, tarp gūdžių girių ir girelių stovėjo mažas miestelis. Atrodo, nėra priežasties jo gyventojams nesidžiaugti gyvenimu – ošiančios kvapnios pušys, raminantis lapų šiugždesys, svyruokliai berželiai, šilkinė žolė, kasdien vis šiltesnė saulė, vis...

Gyveno seniau du broliai: vienas buvo artojas kitas muzikantas. Susitarė abu eiti į pasaulį laimės ieškoti. Ėjo ėjo ir priėjo kryžkelę. Toje kryžkelėje buvo stuobrys, o ant jo parašyta: „kas eis į dešinę, tas eis teisybės keliu, bet daug turės vargo; kas eis į kairę, tas eis...

Eina tėvas kviečių sėti.

— Kur eini, tėveli? Aš palydėsiu, — siūlosi mažiulis sūnelis.

— Einu pyragų gaminti. Eikš, eikš, pasižiūrėk.

Žiūri sūnelis, kaip tėvas ranka mojuoja, kviečius barsto, ir galvoja, kur čia tie pyragai jam teks pamatyti.

Pasėjęs vedasi tėvas sūnelį...

Vanagas, prisimedžiojęs po laukus, ilsėjosi ant ąžuolo šakos, miško tankumyne. Pro šalį bėgo lapė.

— Kur bėgi, lapute? — klausia vanagas. — Kas gera girdėti?

— Ką čia gera girdėsi: tuščiais viduriais slankioju, — atsiliepė laputė skurdžiu balsu. — Miške tiek šarkų privisę, kad...

Vasaros dieną smarkiai palijo. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti. Netrukus ir saulutė žybtelėjo pro debesis. Kitoje dangaus pusėje pasirodė skaisti laumės juosta. Vaikai sustojo pasigėrėti.

— Daugiau nebus lietaus, kad laumės...

Baltrukas ir Simukas buvo geri draugai ir kaimynai. Juodu buvo vienmečiai ir abudu jau ganė. Vasarą perpietėmis Baltrukas bėgdavo į Simuko tėvų alksnyną pagrybauti, paskui parsivesdavo Simuką į vyšnias.

Rudenop, kai laukus apvalė, juodu dažnai susigindavo bandas prie sienos ir...

Ant tako šokinėjo senis žvirblis, kitus žvirblius mokydamas:

— Aš vyrs, aš vyrs! Jūs nieko nebijokit, manęs teklausykit! Kur aš, ten ir jūs! Aš vyrs, aš vyrs! Kas man ką padarys!

Sąšlavyną vištos kapstė. Aplinkui gaidys, galvą iškėlęs, žingsniavo.

— Kukuriekū! Žiūrėkit vaikų!...

Gyveno sau toks vyras. Sykį jis nuėjo į girią malkų pasikirsti, žiūri, kad ateina meška. Tos meškos išsigandęs, įlindo jis į krūmą, o meška atėjo prie to krūmo ir atsigulė. Tame krūme būdamas, jis užmigo, o kai pabudo, žiūri — ta meška pavirtusi gražia mergina. Jis tą...

Vienas karalius turėjo tris sūnus. Užsimanė abu vyresnieji karalaičiai joti į pasaulį laimės ieškoti. Tėvas labai nenorėjo leisti, bet jie tol nedavė jam ramybės, kol neapsikentęs ėmė ir išleido. Tada jie parašė rašteli, kad du broliai, tokio ir tokio karaliaus sūnūs,...

Buvo karalius, vardu Domertas. Jis turėjo sūnų, taip pat Domertą. Kartą suvažiavo daug karalių, visi ėmė girtis — vienas kareiviais, kitas pinigais, trečias žirgais, bet nė vienas negalėjo pasigirti žirgu, kuris turėtų dvi galvas ir dvi uodegas. O karalius Domertas paklausė, ar...

Šile ošė, svyravo pušys, vėjo supamos. Lygiais aukštais kamienais, tirštomis spyglių kepurėmis, tarytum debesų pasiekti pasistiebusios. Prie pat šilo augo plačiašakė, kresna pušis. Kaip ji skyrium nuo kitų čionai išaugo, niekas aplinkui nežinojo: gal iš vėjo atneštos sėklos išdygo,...