Lietuviškos pasakos

Akmuo su geležim iš senų senovės kaimynais gyveno: kalnuose tarp uolų geležies sluoksniai kuo ramiausiai gulėjo. Gyveno gražiai, kaip kaimynams pritinka. Tik paskui palengva ėmė ir susipyko. Ir štai kaip buvo.

Žmogus iš pradžių buvo labiau akmenį pamėgęs: tai ginklą iš akmens...

Pas Kaziuką į kaimą atvažiavo vasarą paatostogaut jo pusbrolis Vincukas. Atvažiavo iš didelio miesto, tai turėjo apie ką pasakot. Ne tiktai Kaziukas, bet ir suaugę klausydavosi susidomėję, kai imdavo apie miesto nepaprastumus pasakot.

Kaziukui labiausiai patikdavo, kai apie žvėryną...

Mama dovanojo savo dukrelei Stasytei gėlelę. Moliniame puodelyje gražiai išauginta gėlelė, besirengianti žydėti.

Stasytė pasistatė gėlelę ant lango, kasdien laistė, kaip mamos buvo išmokyta. Ir džiaugėsi, kad, akeles nuo knygų pakėlus, turės į ką pasižiūrėti, kuo...

Vytukas, Jonukas, Onytė ir Julytė susitarė eiti į miškelį uogauti. Miškelis buvo už ežero.

Priėję ežerą, vaikai ėmė tartis, ar aplinkui eis, ar laivu perplauks.

Mergytės pabijojo laivu keltis, nuėjo pėsčios. Berniukai sėdo į laivelį ir nuplaukė. Sutarė sueisią ant ežero...

Pro Vytuko tėviškę nutiesė geležinkelį. Tiesumu ligi geležinkelio buvo ne daugiau kaip kilometras. Nubėgęs į sodo galą, Vytukas gražiai matydavo tą vietą, kur traukinys švilpdavo.

Vytukas greit suvokė, kada traukiniai eina.

Nubėgs, būdavo, į sodą ir klauso, ar jau atidunda....

Jurgutis žiemą pabaigė aštuntus metus.

— Na, Jurguti, jau galėsim skaityt mokytis, — tarė mama, — pavasarį leisiu ganyti. Štai tau dabar abėcėlę, o vėliau gausi dovanų botagėlį.

Jurgutis ligi pavasario varė elementorių, o pavasarį gavo botagėlį. Jam teko ganyti kiaulės ir...

Na, vakar tai tikrą jomarką turėjom,— prabilo iš miego atbudusi senė obelis. — Tokio varnėnų būrio seniai nebuvau mačiusi. O čirškėjimas, švilpavimas tų paukštelių!

— Ir mūsų šakas kaip išvalė, — atsiliepė kitos obelys. — Visas kirmėlaites šluote nušlavė. Kad dažniau...

Vasaros pradžioje buvo labai kaitrios dienos. Jaunos daržovės vidudienį alpte alpo: jų lapai suglebę, apvytę ir prievakary gerai atsigauti negalėjo.

Saulei nusileidus, moterys nuskubino daržo laistyti. Nubėgo ir Onytė.

— Merginos, šiandien vandens nesigailėkit, — ragino šeimininkė.

Rašė Jonukas, kas jam buvo užduota, raides vadžiojo kaip mokėdamas, raitė, kad dailesnės išeitų. Parašęs ėmė skaityti.

Skaitė skaitė iki akelės pailso, galvelė apsunko. Apsikniaubė knygas ir užsnūdo.

— Pasnausk, Jonuk, — parbilo į jį sąsiuvinio popierius. — Akelės atsilsės,...

Praniukas ėjo mokslą, kaip ir kiti vaikai eidavo: per metus mokydavosi, metų gale laikydavo egzaminą.

Be to, egzaminuodavo kaskart, kai atostogų namo parvažiuodavo. Egzaminuodavo Kazys.

Tas Kazys dirbo Praniuko tėviškėje. Jis labai mėgdavo Praniuką, ir Praniukas, namo parvažiavęs,...

Vaikai šokinėjo skersai griovį, kurs toliau nušoks: įsibėgėjęs pasispirs — ir palekia į kitą krantelį, vienas toliau, kitas arčiau nutupia. Ir tuojau pasiženklina, kur kulnų įspausta.

Kai taip nusibodo, ėmė šokinėti neįsibėgėdami, tik pritūpdami.

Neįsibėgėję taip toli...

Kartą pavasarį dėdė padirbo Juozukui, švilpynaitę. Nusilaužė gluosnio šakelę, atsipjovė nuo jos lygų galelį, stipriai rankomis pasuko, ir žievė atšoko nuo kamieno. Iškirpo žievėje akelę, nupjovė lygiai abu galu ir numovė žievės vamzdelį. Paskui iš to paties kamienėlio...

Buvo vienas karaliūnas, netoli jo dvaro stovėjo grytelė, o toj grytelėj gyveno trys mergos raganos. Karaliūnas vis, būdavo, eina pro tą jų grytelę pasivaikštinėti, o eidamas pasiklauso po langu.

Sykį viena iš tų mergų vėlė skrybėlę ir veldama taip sako:

—      Kad mane...