Meilė, turtas ir sėkmė

Kartą savo namų kieme moteris pamatė sėdint tris senukus ilgomis žilomis barzdomis. Jie atrodė nepažįstami. Moteris tarė:

- Nesu jūsų mačiusi, bet, manau, esate alkani. Prašom užeiti pavalgyti.

-      Ar šeimininkas namie? - pasiteiravo senoliai.

-      Ne, - atsakė moteris, - jis išvykęs.

-      Tuomet negalime įeiti.

Vakare, grįžus sutuoktiniui, moteriškė papasakojo, kas nutiko.

-Nueik ir pasakyk jiems, kad esu namie ir juos kviečiu!

Moteris taip ir padarė.

-      Neisime į namą drauge, - spyrėsi senukai.

-      Kodėl? - nustebo moteris.

Vienas iš nepažįstamųjų ėmė porinti, rodydamas pirštu į savo draugus:

-      Jo vardas - Turtas, o jo - Sėkmė. Aš pats esu Meilė, - ir pridūrė: - Dabar eik ir pasitark su vyru, kurį iš mūsų pageidaujate matyti savo namuose.

Moteris nuskubėjo vidun ir viską perpasakojo vyrui. Šis apsidžiaugė:

-      Kaip puiku! Jeigu jau taip, kvieskime Turtą. Tegu ateina ir pripildo mūsų namus gėrybių!

Žmona abejojo:

-      Brangusis, kodėl mums nepakvietus Sėkmės?

Jų marti klausėsi šio pokalbio ir įbėgusi į kambarį tarė:

-      Ar nebūtų geriausia pašaukti Meilę? Tada mūsų namuose įsiviešpatautų meilė!

-      Paklausykime marčios, - pasakė vyras savo žmonai. - Eik ir pakviesk į svečius Meilę.

Moteris nuėjo ir paklausė senolių:

-      Kuris iš jūsų esate Meilė? Kviečiame tave, būk mūsų svečias!

Meilė pakilo ir pasuko link namo. Kiti du taip pat pakilo ir žengė jam iš paskos. Nustebusi moteris paklausė Turto ir Sėkmės:

-Aš kviečiau tik Meilę. Kodėl ir jūs einate vidun?

Senukai sutartinai atsakė:

-      Jeigu būtum pakvietusi Turtą ar Sėkmę, kiti du pasiliktų lauke, bet tu pakvietei Meilę, o mes visada sekame jai iš paskos. Kur Meilė, ten ir Turtas, ir Sėkmė!

„Kur yra Krišna, visų mistikų valdovas, ten, be abejonės, bus turtai, pergalė, nepaprasta galia ir dora.“ („Bhagavadgyta“, 18.78)