Pasakos

Na, vakar tai tikrą jomarką turėjom,— prabilo iš miego atbudusi senė obelis. — Tokio varnėnų būrio seniai nebuvau mačiusi. O čirškėjimas, švilpavimas tų paukštelių!

— Ir mūsų šakas kaip išvalė, — atsiliepė kitos obelys. — Visas kirmėlaites šluote nušlavė. Kad dažniau...

Vasaros pradžioje buvo labai kaitrios dienos. Jaunos daržovės vidudienį alpte alpo: jų lapai suglebę, apvytę ir prievakary gerai atsigauti negalėjo.

Saulei nusileidus, moterys nuskubino daržo laistyti. Nubėgo ir Onytė.

— Merginos, šiandien vandens nesigailėkit, — ragino šeimininkė.

Rašė Jonukas, kas jam buvo užduota, raides vadžiojo kaip mokėdamas, raitė, kad dailesnės išeitų. Parašęs ėmė skaityti.

Skaitė skaitė iki akelės pailso, galvelė apsunko. Apsikniaubė knygas ir užsnūdo.

— Pasnausk, Jonuk, — parbilo į jį sąsiuvinio popierius. — Akelės atsilsės,...

Kaimo pelė liūdnai stebėjo, kaip jos bičiulė miesto pelė krovėsi savo krepšius ir ruošėsi išvykti. Miesto pelė ką tik praleido kelias ne itin linksmas dienas kaimo pelės namuose - laukuose po gyvatvore. „Vargšele, - pasakė miesto pelė su gailesčiu balse, - tu taip blogai gyveni...

Praniukas ėjo mokslą, kaip ir kiti vaikai eidavo: per metus mokydavosi, metų gale laikydavo egzaminą.

Be to, egzaminuodavo kaskart, kai atostogų namo parvažiuodavo. Egzaminuodavo Kazys.

Tas Kazys dirbo Praniuko tėviškėje. Jis labai mėgdavo Praniuką, ir Praniukas, namo parvažiavęs,...

Anso motina klausia:

– Kur išeini, Ansai? Ansas atsako:

– Pas Grytutę.

– Sėkmės, Ansai. Žiūrėk, kad viskas būt gerai.

– Bus gerai. Sudie, mama.

– Sudie, Ansai.

Ateina Ansas pas Grytutę.

– Sveika, Grytute.

– Sveikas, Ansai. Ką gero atnešei?

– Nieko neatnešiau. Tai tu man duok. Grytutė...

Vienam sodžiuje ant galinės trobos stogo buvo gužų lizdas. Gužienė tupėjo lizde su savo keturiais vaikais, tie kaišiojo iš lizdo savo galvas su smailiais juodais snapais — snapai dar nebuvo paraudoniję. Netoli nuo jų ant paties stogo gūbrio stypsojo pasipūtęs senis gužas; vieną...

Sapnavau, kad kalbuosi su Dievu.

- Norėjai manęs ko nors paklausti? - pasiteiravo Dievas.

Jei turi laiko, - pasakiau.

Dievas nusišypsojo:

- Turiu visą amžinybę. Kokie klausimai tau neduoda ramybės?

- Na, kuo Tave labiausiai stebina žmonija?

Dievas atsakė:

Jiems nusibosta būti vaikais,...

Ošia Belovežo giria, gūdi ir didinga. Lieknos, augalotos pušys linguoja, virpėdamos nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo. Per šiurkščią jų žievę pamažu varva vaiskiai geltonos medžių ašaros.

Ateikite į girią ankstyvą rytmetį, kai rasotos aušros tylumoj prasideda svajingas...

Seniai seniai gyveno karalius. Vieną dieną jis užritino ant kelio akmenį, pasislėpė ir ėmė lūkuriuoti, nes norėjo pamatyti, ar kas nors nustums šį milžinišką uolos luitą nuo vieškelio.

Keletas turtingiausių karaliaus pirklių ir dvariškių praėjo pro šalį, paprasčiausiai...

Vaikai šokinėjo skersai griovį, kurs toliau nušoks: įsibėgėjęs pasispirs — ir palekia į kitą krantelį, vienas toliau, kitas arčiau nutupia. Ir tuojau pasiženklina, kur kulnų įspausta.

Kai taip nusibodo, ėmė šokinėti neįsibėgėdami, tik pritūpdami.

Neįsibėgėję taip toli...

Būrelis varlių linksmai šokinėjo po mišką ir užsiėmė savo reikalais. Staiga dvi iš jų įkrito į gilią duobę. Likusios varlės apspito duobę ir ėmė svarstyti, kaip būtų galima išgelbėti bėdon pakliuvusias bičiules. Sunerimusios varlės įvertino duobės gylį ir nutarė, kad...

Kartą pavasarį dėdė padirbo Juozukui, švilpynaitę. Nusilaužė gluosnio šakelę, atsipjovė nuo jos lygų galelį, stipriai rankomis pasuko, ir žievė atšoko nuo kamieno. Iškirpo žievėje akelę, nupjovė lygiai abu galu ir numovė žievės vamzdelį. Paskui iš to paties kamienėlio...

Buvo ankštyje penki žirniai. Jie buvo žali, ankštis taip pat žalia, todėl manė, kad visas pasaulis irgi žalias; tai buvo, žinoma, visai teisinga. Augo ankštis, augo ir žirniai. Visi jie laikėsi išsirikiavę į vieną eilę — toks jau buvo jų būdas! Iš lauko pusės ankštį švietė ir...

Sykį viename kaimelyje kartu su savo mama gyveno mažas berniukas, vardu Gopalas. Jo mama buvo našlė. Kai jam suėjo penkeri, mama išsiuntė jį į mokyklą.

Kelias vinguriavo per miškus ir atrodė be galo ilgas, todėl mažasis berniukas iš pradžių pamanė, kad pasiklydo. Galop jis pamatė...

Senyvas mokytojas pavargo nuo savo mokinio skundų. Vieną rytą jis paliepė jaunuoliui atnešti druskos. Kai mokinys sugrįžo, mokytojas liepė jam suberti saują druskos į stiklinę vandens ir išgerti.

- Na, koks skonis? - pasiteiravo mokytojas.

- Bjaurus, - atsakė mokinys.

Mokytojas tyliai...

Sykį krokodilas pamatė medyje tupinčią beždžionę ir pasiūlė jai pasiplaukioti jam ant nugaros. Beždžionė džiugiai sutiko. Kiek pasidžiaugusi neįprasta kelione, beždžionė paklausė: „Kur mes traukiame?“ Krokodilas atsakė: „Gabenu tave pas savo žmoną, nes ji nori...

Ruduo. Mes stovime ant tvirtovės pylimo ir žiūrime tolyn į mėlynąsias jūros platybes. Matome plaukant daugybę laivų baltomis burėmis ir anapus Zundo stūksant Švedų krantą, nušviestą išblyškusių vakarinės saulės spindulių. Užpakaly mūsų kaip kokia siena niūkso tamsus miškas;...

Kartą vienas karalius sušaukė visus savo išminčius ir jų paklausė:

- Ar egzistuoja tokia mantra ar patarimas, kuris gelbėtų kiekvienoje situacijoje, bet kokiomis aplinkybėmis, bet kokioje vietoje ir bet kuriuo metu? Kas nors, kas man padėtų, kai nė vienas iš jūsų negalės man...

Kartą gyveno keturi draugai: Visi, Kas nors, Bet kas ir Niekas. Vieną dieną reikėjo atlikti tarnystę, ir Visi buvo įsitikinę, kad Kas nors ją būtinai atliks. Bet kas ją galėjo atlikti, tačiau Niekas to nepadarė.

Kas nors užpyko dėl to, kad tai buvo Visų darbas. Visi manė, kad...

Pagyvenusi kine turėjo dvi dideles puodynes, kuriose, pakabintose ant naščių, nešiodavo vandenį. Viena puodynė buvo įskilusi, todėl iš jos nuolat sunkėsi vanduo. Kai moteriškė pareidavo namo nuo upelio, kur sėmė vandenį, sveikoji puodynė būdavo pilnutėlė, o įskilusi - pustuštė.

Kartą gyveno jaunuolis, dar ne itin subrendęs, bet pasirengęs mokytis. Jis be galo mėgo antikvarinius daiktus ir atostogaudamas dažnai lankydavosi įvairių Europos šalių antikvariatuose. Laikui bėgant vaikino dėmesį patraukė antikinės keramikos dirbiniai, ypač arbatos puodeliai. Jam...

Ponas Varlius buvo didis mokslinčius,

Šiek tiek toks, kaip mes visi.

Jis netikėjo, kad yra kas tikra,

Išskyrus tai, ką galėjo matyt.

Ponas Varlius buvo didis mokslinčius,

Didžiai gerbiamas profesorius.

Gyveno jis sekliausio šulinio baloj,

Ir buvo laimingas, kiek tik galim manyt.

Jis matavo...

Sykį gyveno žmogus, kuris mėgo valgyti mangus. Vieną dieną jis nusprendė suvalgyti patį saldžiausią vaisių nuo pačios medžio viršūnės - juk daugiausia saulės gaunantis vaisius visada būna saldžiausias. Taigi jis užsiropštė į medžio viršūnę, kur šakos visai plonytės, ir...

Vieną dieną drugelio kokone pasirodė mažas įtrūkis. Vyras sėdėjo ir kelias valandas stebėjo drugelį, iš visų jėgų bandantį išlįsti pro mažą kokono skylutę.

Staiga drugelis liovėsi judėti. Atrodė, kad jis padarė viską, ką galėjo, ir jėgos išseko.

Tada vyras nusprendė...

Vienas medkirtys uoliai triūsė, kad galėtų pavalgyti bent dukart per dieną. Kartą jis sutiko vienuolį, kuris jam patarė: - Liaukis dirbti pamiškėje - eik gilyn į mišką. Ten per vieną dieną užsidirbsi tiek, kad visą mėnesį turėsi už ką pavalgyti.

Medkirtys paklausė patarimo...

Kartą pabudusi viena moteris veidrodyje išvydo tik tris plaukus ant savo galvos.

- Na, - pasakė ji, - manau, šiandien susipinsiu kasytę.

Kaip tarė, taip ir padarė, o tada puikiai praleido dieną.

Kitą rytą pabudusi ji žvilgtelėjo į veidrodį ir pastebėjo, kad liko tik du plaukai.

Sykį gyveno labai turtingas pirklys. Jo verslas klestėjo. Žmoną pirklys buvo seniai palaidojęs ir gyveno kartu su savo vedusiu sūnumi, taigi turėjo marčią - be galo išmintingą ir puikią šeimininkę, kuria nepaprastai didžiavosi. Vieną kartą, kai pirklys pietavo savo verandoje, į...

Mokinys su savo mokytoju vaikštinėjo po mišką ir skundėsi, kad jo protas niekada nenurimsta. Jis paklausė:

- Kodėl daugumos žmonių protas neramus, ir tik keli įstengia jį suturėti? Kaip jie tai pasiekia?

Mokytojas žvilgtelėjo į mokinį ir nusišypsojo:

-      Papasakosiu tau...

Tėvas ir sūnus keliavo per kalnus. Staiga sūnus parkrito, susižeidė ir iš skausmo suriko: „Oooooooooooooiiiiiii!!!" Didžiausiai jo nuostabai kažkur kalnuose pasigirdo lygiai toks pats balsas: „Oooooooooooooiiiiiii!!!" Apimtas smalsumo vaikas sušuko: „Kas tu toks?!" Ir gavo atsakymą: „Kas...

Kartą Tolimuosiuose Rytuose gyveno imperatorius. Jis buvo jau senas, todėl nusprendė, kad atėjo laikas pasirinkti įpėdinį. Užuot perdavęs imperatoriaus karūną vienam iš savo patarėjų ar sūnų, valdovas pasielgė kitaip - sukvietė visus savo karalystės jaunuolius ir paskelbė:...

Miesto gatve ėjo du draugai. Buvo vidurdienis, todėl gatvėje buvo pilna žmonių, pypsėdamos zujo mašinos, žviegė taksi automobiliai, kaukė sirenos. Miesto garsai tiesiog kurtino. Staiga vienas bičiulių tarė kitam: „Girdžiu svirpimą.“

Draugas nustebo: „Ką? Gal išprotėjai? Tokiame...

Sykį gyveno išmintingas žmogus. Jis mėgo sėdėti vandenyno pakrantėje ir rašyti. Tai buvo ypatinga asmenybė, jungianti dvi kultūras ir viską, kas jose geriausia. Taip pat jis buvo mokslininkas ir poetas, todėl, žvelgdamas į reiškinius iš šių dviejų požiūrio taškų, jis įtaigiai...

Prieš daug metų Kinijoje gyveno mergina, vardu Lili. Ištekėjusi ji apsigyveno su savo vyru ir jo motina. Neilgai trukus Lili suprato, kad nebegali sugyventi su anyta. Jųdviejų charakteriai labai skyrėsi ir merginai buvo sunku pakęsti kai kuriuos anytos įpročius. Be to, ši dažnai...

Kartą gyveno sadhu, kuris nuolat skaitydavo paskaitas.

Vienos paskaitos pabaigoje jis užsiminė, kad tik per
ML M. dėkingumą galime suvokti realybę.

Netoliese sėdėjęs elgeta įdėmiai klausėsi sadhu žodžių, o tada priėjo prie jo ir tarė:

-      Maharadžai, man patiko tai, ką...