Pasakos

Vieną šiltą pavasario dieną krūmeliuose lakštingala giedojo, savo žmonelę, vaikelius linksmino. Čia pat kūdroje varlės nardė, knibždėjo, nuolat iš vandens galvas kaišiojo.

— Kum, kum, kaimynėlės, ar girdit, kaip tas paukštpalaikis šūkauja, turbūt kad naktigony vyrai neužmigtų?...

Kartą vienas mažas berniukas persišaldė. Kur jis sušlapo kojas, niekas negalėjo pasakyti: oras buvo visai sausas. Motina jį nutaisė, paguldė į lovą, liepė atnešti imbriką ir išvirti šeimedžio arbatos vaikui sušilti. Tuo laiku atėjo juokingas linksmas seniukas, gyvenęs tų pačių...

Prie beržynėlio, smėlyne, augo dėdės Galvono bulvės. Joniukas su Bronium, grįždami iš mokyklos, eidavo ne keliu, o per beržynėlį, kad būtų arčiau. Reikėdavo pereiti ir bulvių lauką. Vieną dieną dėdė Galvonas vagojo bulves. Arklys lengvai traukė nedidelį plūgelį, ir...

Ilgas žiemos vakaras. Vaikai, savo darbelius atidirbę, sėdi prie krosnies ir tariasi, ką dar šį vakarą darysią.

— Mįsles minsime, — siūlo Jurgutis. — Gerai, — pritarė kiti.

Vienas užmena mįslę, kitas užmena, vis senas, girdėtas.

— Sumanykime kokią naują, — kalbina Kastukas.

—...

Buvo kitą kartą toks pavargėlis. Nieko daugiau jis neveikė, tik gaudė gyvus žvėris ir pardavinėjo, iš to pelnydamas sau duoną.

Vienąsyk pagavo jis kiškį ir nugabeno į miestą parduoti. Jam turgavietėj su tuo kiškiu bestovint, atėjo toks vokietis ir klausia:

—      Kas čia per...

Gyveno kartą žmogus ir turėjo dukterį, kurią vadino išmaniąja Elze. Kai ji užaugo, tėvas tarė:

– Laikas išleisti ją už vyro.

– Taip, – tarė motina, – jeigu tik atsiras, kas norės ją imti.

Galų gale iš kaži kur toli atvyko vienas jaunikis, vardu Ansas, ir pasipiršo, bet sakė...

Buvo diedas ir boba. Anie turėjo vieną berniokėlį. Kartą mama minkė duoną, o berniokėlis bėginėjo po pirkią su botagėliu. Tėvas sako:

—    Drikstelk mamai per nugarą!

Mama sako:

—   O kad tu skradžiai žemę nueitum!

Tėvas sako:

—      Eik paklausk mamą, kada nueit skradžiai...

Gyveno toks senis ir senė. Jie turėjo tik menką trobelę ir buvo labai neturtingi. Vieną sykį, anksti pavasarį, užsimanė toji senė agurkų pasisodinti ir iš to pelną gauti. Bet lauke buvo dar šalta, tai ji prinešė durpių, pripylė ant krosnies ir pasodino agurkų. Agurkai jau sudygo,...

Vieną kartą žvirblis su pele sušnekėjo sėti du miežio grudus: žvirblis buvo akėtojas, pelė — artojas. Kai pasėjo, užaugo dvi varpos. Žvirblis su pele jas nuėmė ir iškūlė, grūdus lygiai pasidalino, bet dar vienas atliekamas grūdas liko.

Žvirblis sako:

—         Šitas grūdas...

Vieną sykį apsirengė karalius medinčium: jodamas per girią, rado žmogų kasant griovius ir klausia:

—      Kad tu taip sunkiai dirbi, ar daug uždirbi?

Grioviakasys sako:

—      Tiek ir tiek.

—      Kad tu tiek uždirbi, tai kur pinigus dedi?

—      Vieną dalį metu į vandenį, iš antros...

— Savo pasakojimą pradėsiu nuo tų laikų, kai manęs dar nebuvo šiame pasaulyje.

Viename kaime, prie nedidelės, vešliais medžiais apaugusios upės, gyveno labai miela mergytė, vardu Jūratė. Ji turėjo mamą, kaip ir visi vaikai, tačiau tėvelis buvo miręs.

Jūratės mama vertėsi...

Atlėkė pas žmogų Musė ir sako:

—     Tu visokio gyvio šeimininkas, tu viską gali padaryti. Padaryk man uodegą.

—     O kam tau reikia uodegos?

—     Ogi tam,— sako Musė,— kaip ir visiems žvėrims — dėl gražumo.

—     Nežinau tokių žvėrių, kuriems uodega būtų dėl...

Vienas tėvas turėjo du sūnus. Kai tėvas numirė, vaikai liko prie svetimų žmonių ir varge augo.

Kartą šeimininkė vieną tų vaikų pasiuntė į lauką nešti pusryčius. Vaikas buvo dar visai nedidžiukas, eina su puodais, negali jų panešti. Kiek laiko vargęs, pastatė puodus ant...

Stasiukas labai mėgo uogauti, grybauti ir riešutauti. Kur buvęs nebuvęs, jau jis miškelyje.

Stasiukas žinojo, kur kokių uogų esama, kur geriausi grybai dygsta, kur riešutai anksčiau pareina.

O kai kas, būdavo, paklaus, kur su pintinėle eina, tai sakydavo:

— Su voverėlėmis lenktynių...

Viename mieste buvo labai seni namai, jie ten stovėjo jau keli šimtai metų. Jų pastatymo laikas buvo užrašytas ant sienos viršum durų, tik to užrašo negalėjai matyti, jis buvo visas apaugęs apyniais. Viršum kiekvieno lango buvo išpjaustyti iš medžio neregėti paukščiai ir gyvuliai....

Buvo tėvas, mama ir sūnus Lipnikėlis. Jį įleisdavo į ežerą, ir jis ten žuvaudavo. Mama atneša jam valgyti ir šaukia:

—      Artyn martyn, artyn martyn! Artyn martyn, artyn martyn! Lipnikėli, atnešu, atnešu Košės puodą — viename svieste, Viename svieste, viename piene.

Atplaukė...

Gyveno vienam sodžiuj du žmonės, jie buvo bendravardžiai: vienas ir kitas vadinosi Klausas, bet vienas turėjo keturis arklius, o kitas tiktai vieną. Todėl, norėdami juos nuo kits kito atskirti, visi tą, kur turėjo keturis arklius, vadino Klausu, o tą, kur vieną teturėjo arklį —...

Gyveno toks vargingas žmogelis ir turėjo tris sūnus. Kartą sako tie sūnūs:

—      Tėvai, ką mes čia būsim, visi negalim čia išsimaitinti. Einam mes į pasaulį.

Ir išėjo. Beeinant užklupo naktis. Priėjo girią, girioj rado ugnį kūrentą. Šnekasi broliai:

—      Kur mes toliau...

Vieno nedoro pono žemėje gyveno toks vargingas žmogus. Numirė jam tėvas, reikia palaidoti, o pinigų nėra. Tuosyk dar ateina žinia nuo pono, kad kuo greičiausiai mokėtų už žemę. Ir šiaip, ir taip žmogus galvojo. Pagaliau ėmė ir nuėjo pas poną prašytis, kad palauktų už žemę...

Vilkas visiems žvėrims gyrėsi, kad jis kilęs iš bajorų ir kiti žvėrys jam nelygūs. Tik visa bėda, kad belakstydamas po mišką neturėjo kur palikti bajorystės dokumentų. Tada sugalvojo juos paduoti šuniui, kad pasaugotų:

- Žiūrėk, kad jie niekur nedingtų, nes bus tau blogai, -...

LAPĖ MOKO VILKĄ DREBULE MAITINTIS

Lapė, krūmuose godžiai ėsdama zuikį, išgirdo begurgždant sniegą ir, kilstelėjusi galvą, pamatė atsprūdinantį vilką. Gudruolei nereikėjo pasakoti, ko tas čia nori. Nedaug trukusi, ji vienus zuikio likučius prarijo, o ko nespėjo,— užkasė į...

Senuose amžiuose vieną sykį atlėkė į kaimą žaltys slibinas, suėdė visus žmones, tik galusodės pirkelėje pasiliko vieną žmogų kitai dienai priešpiečiams. Sėdi nuliūdęs tasai žmogus ir laukia galo. Tuosyk atvažiavo į kaimą čigonai. Pervažiavo visą kaimą, niekur jokio...

Štai kaip buvo.

Gyveno pasaulyje vargšė moteris. Turėjo ji ketvertą vaikų.

Neklausė vaikai motinos. Žaidė, lakstė po sniegą nuo ryto iki vakaro.

Pareina į čiumą (nencų gyvenamąjį būstą-palapinę), sniego šūsnis prineša, o motinai vis kuopk.

Drabužius sušlapina, o...

Buvo karalius ir karalienė, jie turėjo tris sūnus, juos leido mokytis. Bet vaikai vis tyčiojosi iš jų, kad jie neturi motinos. O jų motina buvo uždaryta tokiame mūre. Bet vieną sykį vaikai klausia tėvą:

—      Nagi, tėveli, ar mes neturim motinos? O tėvas sako:

—      Kurgi jūs,...

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas, tame kalne gyveno slibinas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu tasai slibinas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karalaitę, ir ji labai jam...

Vincukas įsigeidė pasigauti kokį nors paukščiuką ir laikyti narvelyje. Ėmė prašyti mamos, kad nupirktų narvelį. Mama nesikentusi nepirko.

Vincukas pasidarė spąstus ir pasigavo zylę.

Įleido į narvelį.

Zylė ėmė blaškytis, snapeliu narvelio vielas kapoti. Pavargo, snapelį...

Žingsniuoja vieškeliu kareivis: viens du! viens du! Ant pečių jam veršenikė, prie šono — kalavijas. Jis grįžta iš karo namo. Štai sutinka jis keliu seną raganą. Tokia bjauri, tokia sena ragana! Jos apatinė lūpa kabėjo lig pat krūtinės.

— Labą vakarą, kareivi!—tarė ji.— Koks...

Senų senovėje gyveno karalius, visoje šalyje jis garsėjo išmintingumu. Nebuvo nieko, ko jis nežinotų, atrodė, kad žinia apie slapčiausius dalykus pati pas jį oru atskrieja. Bet jis turėjo keistą įprotį. Po kiekvienų pietų, kai stalas būdavo jau nukraustytas, ir visi išsiskirstę,...

Buvo toks žmogus, vardu Maurikas. Užsimanė jis eiti dykos duonos ieškoti. Eina sau keliu, sutinka eržilą. Eržilas klausia:

—      Kur eini, Maurikai?

—      Dykos duonos ieškoti.

—      Priimk ir mane, būsim du vyrai!

—      Gerai,— sutiko Maurikas.

Eina abu toliau, sutinka bulių. Bulius...

Paupy buvo trobelė, joje gyveno senelis ir senelė; nieko jie daugiau neturėjo, tik vieną kalytę. Vasarą senelis su senele žuvaudavo, žiemą senelis blizgiaudavo, senelė namie verpdavo. Vieną kartą senelis, sugrįžęs iš žūklės, rado gimusius du sūnus. Pradžiugo senelis ir sako:

Buvo kartą karalaitis. Užsinorėjo jis po pasaulį pasibastyti ir pasiėmė tik vieną vienintelį ištikimą tarną, ir daugiau nieko. Vieną dieną atsidūrė jis didelėje girioje, o kai atėjo vakaras, negalėjo susirasti jokios pastogės ir nežinojo, kur reikės naktį praleisti. Staiga...

Labai seniai viešpatavo Indijoj turtingas sultonas, jis turėjo tris sūnus. Vyresnysis buvo vardu Huseinas, antras Alis, o trečias Achmedas. Prie to sultono augo iš mažų dienų jo mirusio brolio duktė Nuranigara. Savo paties vaikus ir dukterėčią sultonas lygiai gražiai auklėjo, jis...

Gyveno kartą vyras su pačia, bet neturėjo vaikų, o turėti jau seniai troško. Galų gale pati pradėjo viltis, kad galgi Viešpats Dievas išpildys jų troškimą. Pro galinį jų namų langelį buvo matyti puikus daržas, pilnas gražiausių gėlių ir žalumynų, bet jį supo aukšta mūro...

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų. Kartą tas jo sūnus išėjo į sodą pasivaikščioti, tuo metu atlėkė paukštis gripas, pagriebė ir nunešė į salą vidury marių.

—      Čia būsi trejus metus,— pasakė gripas.— o kai sueis treji metai, aš tave vėl parnešiu į tėvo karalystę.

Labai seniai gyveno toks pirklys, jis turėjo daug žemės, prekių ir pinigų. Kartą jam reikėjo kėliauti toli su svarbiais reikalais. Jis jojo raitas, įsidėjęs nemažą krepšį sausainių su datulėmis, nes jo kelias ėjo per didelę dykumą, kur negalėjo gauti jokių valgomų daiktų....

Kažkada labai toli, puikiuose rūmuose, gyveno turtingas žmogus, vardu Mėlynbarzdis. Tokią keistą pavardę jis gavo todėl, kad jo barzda buvo mėlyna. Pažiūrėti jis buvo rūstus ir žiaurus, o mėlyna barzda darė jį tokį baisų, kad niekas nenorėjo už jo tekėti. O Mėlynbarzdis...

Vidury didelių girių gyveno toks žmogus su pačia ir turėjo tris dukteris. Vieną dieną jas visas kažin kas pagrobė ir nusinešė — nei matė kas, nei girdėjo.

Dar po kiek metų gimė tiems žmonėms sūnus. Kai jis užaugo, tėvai jam papasakojo, kad jo tris seseris kažin kas pagrobė....

Petraitis priveisė sode jaunų obelėlių. Kai medeliai pradėjo vesti, vaikai pasiskyrė po obelėlę, kam kuri labiau patiko.

Žiemą buvo labai daug sniego. Kiškiai lindo j sodus maisto ieškoti, jaunų medelių graužti. Apgraužė ir Petraičių obelėles. Vienai visą šoną nuplikino,...