Pasakos apie Dievą

Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą.

- Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis.

Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova.

Buvo toks neturtingas sodietis. Sėdėjo jis kartą vakare prie krosnies ir kurstė ugnį, o pati verpė. Ir sako jis:

– Oi kaip liūdna, kad mes neturim vaikų! Tylu namie, niekas niekur nė krepšt, o pažiūrėk kitur – juokas, šėlsmas.

– Taip, – atsakė pati ir atsiduso, – turėtume bent...

Gyveno senelis ir bobutė. Turėjo senelis žirnelį, bobutė pupelę. Pasodino bobutė tą pupelę palovy. Pupelė augo augo, užaugo lig lovos ir pradūrė lovą; paskui užaugo lig lubų ir lubas pradūrė. Vėl augo augo, užaugo lig šelmens ir pradūrė šelmenį; paskui užaugo lig debesų...

Kitados prie miško varganoje trobelėje gyveno senelis. Nieko artimųjų jis neturėjo, maitinosi miško gėrybėmis ir prie trobos augančiomis daržovėmis.

Vieną dieną į jo trobelės duris pasibeldė maža našlaitė, kurios tėvai mirė, o ji liko pasaulyje viena kaip pirštas. Senelis jos...

Tai buvo labai seniai. kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion. Tai buvo...

Haruno al Rašido laikais gyveno Bagdade jaunas auksakalys Asimas, iš savo rankų jis pats mito ir penėjo savo seną motiną. Kartą jis sėdėjo savo krautuvėlėj ir skaitė knygą, o pirkėjai nuolat varstė duris ir grožėjosi jo padirbtais daiktais. Kai popietės maldų metu krautuvėlė...

Vienam žmogui nusibodo gyventi pasaulyje ir nuėjo į dangų pas dievą skųstis, kad jį užmiršo. Dangus buvo užrakintas — pradėjo klumbenti. Išėjo šventas Petras, klausė jį:

—      Ko reikalauji?

Pasakė anas, ko jam reikalinga. Šventas Petras nuėjęs persakė dievui, kad atėjęs...

Paėmė broliukas sesutę už rankos ir sako:

– Nuo to laiko, kai mirė mūsų motutė, nebematom šviesios dienelės. Pamotė nuolat mus niuksija, o kai tik arčiau prieinam, spardo kojomis ir varo šalin. Vienintelis mūsų maistas – kietos duonos plutos, kur nuo kitų atlieka. Šuniui...

Gyveno kartą senas žvejys, jis buvo labai pavargęs, vos galėjo išmaitinti save, pačią ir trejetą vaikų. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturis kartus leisti savo tinklą į vandenį.

Vieną kartą nuėjo jis ant jūros kranto ir užmetė tinklą. Palaukęs, kol jis...

Ėjo kurpius su kurpaliais, sutiko velnią. Velnias sako:

—      Ar neitum pas mane siūti batų? Aš tau brangiai mokėsiu.

Kurpius sutiko, nuėjo į peklą ir siuvo. Naktim visi velniai išlekia iš peklos, o tam kurpiui liepia kurstyti peklą. Vėlės prašo nekurstyti. Jis klauso, nekursto....

Vinakotos kaime gyveno brahmanas, vardu Sanubhutis. Jis buvo visiškas skurdžius ir vertėsi iš išmaldos. Turėjo pačią, tikra pikčiurną, nuolatos kamuojamą niežulio Ji mito ryžiais kurių parnešdavo vyras. O vargšas Sanubhutis uzkrimsdavo, jeigu ko likdavo po jos, ir išplaudavo indus....

Gyveno kartą Šveicarijoj senas grafas ir turėjo tik vieną vienintelį sūnų, bet tas buvo kvailas ir nieko negalėjo išmokti. Kartą tėvas ir sako:

– Klausyk, sūneli, nieko negaliu tau į galvą įkalti, nors darau ką tik įmanydamas. Turėsi iš namų eiti, atiduosiu tave vienam garsiam...

Linai buvo jau visai sužydę. Gražiai mirgėjo jų mėlyni žiedų lapeliai, gležni ir ploni, tartum musių sparneliai, o gal dar plonesni... Saulė kaitino linus, debesėliai juos laistė, ir jiems buvo lygiai taip sveika ir gera, kaip esti sveika ir gera vaikui, kada jį maudo ir bučiuoja...

Labai seniai gyveno toks pirklys, jis turėjo daug žemės, prekių ir pinigų. Kartą jam reikėjo kėliauti toli su svarbiais reikalais. Jis jojo raitas, įsidėjęs nemažą krepšį sausainių su datulėmis, nes jo kelias ėjo per didelę dykumą, kur negalėjo gauti jokių valgomų daiktų....

Netoli didelės girios gyveno kartą neturtingas medkirtys su pačia ir dviem vaikais: berniukas buvo vardu Anselis, o mergaitė – Grytutė. Vertėsi jis gana sunkiai, nelabai turėjo ką ir valgyti, o kartą, kai visam krašte užėjo didelis brangmetis, visai bėda prispyrė, neišgalėjo nė...

Atsitiko, kad vieną gražią dieną Viešpats Dievas panoro po dangaus sodą pasivaikščioti ir pasiėmė visus apaštalus ir šventuosius, liko prie dangaus vartų tik vienas šventas Petras. Dievas prisakė jam, kol grįš, nieko dangun neįleisti. Tad stovėjo Petras prie vartų ir sergėjo....

Buvo kartą žvejys su pačia, gyveno juodu varganoje trobelėje ant paties jūros kranto, ir žvejys kasdien eidavo prie jūros ir žvejojo, žvejojo.

Sykį sėdėjo, sėdėjo jis taip su meškere rankoje ir žiūrėjo į skaidrų vandenį. Tik staiga meškerė niurkt ir paniro giliai giliai, į...

Dar senesniais laikais nagų gentis gyveno ant Mu Bumo kalno. Žmonės ten buvo pasistatę ne mažiau kaip tūkstantį būstų. Augino ryžius ir laimingai gyveno. Nuėmę derlių, džiaugdavosi kaip vaikai, šokdavo, dainuodavo ir gerdavo ryžių alų. Jie mokėjo tik linksmintis ir negarbino...

Vienas malūnininkas ilgainiui taip nusigyveno, kad nieko jam daugiau nebeliko, tik malūnas ir už jo auganti didelė obelis. Išėjo jis kartą į mišką malkų parsinešti. Ten prieina prie jo toks senis, kurio jis niekados nebuvo akyse regėjęs, ir sako:

– Ko tu čia plūkiesi su tomis...

Kartą gyveno labai išdidus ir pasipūtęs povas, kuris prieš kiekvieną girdavosi savo gražiomis plunksnomis. Net kai lydavo, jis stovėdavo ir žiūrėdavo į savo atvaizdą balose.

Tik pažiūrėkite į mano uodegą! — imdavo krykštauti.

Įsižiūrėkite į mano plunksnų spalvų gamą. Aš...

Kartą ankstyvą rytmetį karalius sušaukė savo ministrus ir pasakė: „Šią naktį sapnavau įspūdingą sapną. Buvau drugelis, plasnojau nuo gėlės prie gėlės ir gėriau nektarą.

Mano sapnas buvo toks ryškus ir tikroviškas, kad rimtai suabejojau: ar aš esu karalius, kuris sapnavo, kad yra...

Kartą savo namų kieme moteris pamatė sėdint tris senukus ilgomis žilomis barzdomis. Jie atrodė nepažįstami. Moteris tarė:

- Nesu jūsų mačiusi, bet, manau, esate alkani. Prašom užeiti pavalgyti.

-      Ar šeimininkas namie? - pasiteiravo senoliai.

-      Ne, - atsakė moteris, - jis...

Kaimo pelė liūdnai stebėjo, kaip jos bičiulė miesto pelė krovėsi savo krepšius ir ruošėsi išvykti. Miesto pelė ką tik praleido kelias ne itin linksmas dienas kaimo pelės namuose - laukuose po gyvatvore. „Vargšele, - pasakė miesto pelė su gailesčiu balse, - tu taip blogai gyveni...

Sapnavau, kad kalbuosi su Dievu.

- Norėjai manęs ko nors paklausti? - pasiteiravo Dievas.

Jei turi laiko, - pasakiau.

Dievas nusišypsojo:

- Turiu visą amžinybę. Kokie klausimai tau neduoda ramybės?

- Na, kuo Tave labiausiai stebina žmonija?

Dievas atsakė:

Jiems nusibosta būti vaikais,...

Seniai seniai gyveno karalius. Vieną dieną jis užritino ant kelio akmenį, pasislėpė ir ėmė lūkuriuoti, nes norėjo pamatyti, ar kas nors nustums šį milžinišką uolos luitą nuo vieškelio.

Keletas turtingiausių karaliaus pirklių ir dvariškių praėjo pro šalį, paprasčiausiai...

Būrelis varlių linksmai šokinėjo po mišką ir užsiėmė savo reikalais. Staiga dvi iš jų įkrito į gilią duobę. Likusios varlės apspito duobę ir ėmė svarstyti, kaip būtų galima išgelbėti bėdon pakliuvusias bičiules. Sunerimusios varlės įvertino duobės gylį ir nutarė, kad...

Sykį viename kaimelyje kartu su savo mama gyveno mažas berniukas, vardu Gopalas. Jo mama buvo našlė. Kai jam suėjo penkeri, mama išsiuntė jį į mokyklą.

Kelias vinguriavo per miškus ir atrodė be galo ilgas, todėl mažasis berniukas iš pradžių pamanė, kad pasiklydo. Galop jis pamatė...

Senyvas mokytojas pavargo nuo savo mokinio skundų. Vieną rytą jis paliepė jaunuoliui atnešti druskos. Kai mokinys sugrįžo, mokytojas liepė jam suberti saują druskos į stiklinę vandens ir išgerti.

- Na, koks skonis? - pasiteiravo mokytojas.

- Bjaurus, - atsakė mokinys.

Mokytojas tyliai...

Sykį krokodilas pamatė medyje tupinčią beždžionę ir pasiūlė jai pasiplaukioti jam ant nugaros. Beždžionė džiugiai sutiko. Kiek pasidžiaugusi neįprasta kelione, beždžionė paklausė: „Kur mes traukiame?“ Krokodilas atsakė: „Gabenu tave pas savo žmoną, nes ji nori...

Kartą vienas karalius sušaukė visus savo išminčius ir jų paklausė:

- Ar egzistuoja tokia mantra ar patarimas, kuris gelbėtų kiekvienoje situacijoje, bet kokiomis aplinkybėmis, bet kokioje vietoje ir bet kuriuo metu? Kas nors, kas man padėtų, kai nė vienas iš jūsų negalės man...

Kartą gyveno keturi draugai: Visi, Kas nors, Bet kas ir Niekas. Vieną dieną reikėjo atlikti tarnystę, ir Visi buvo įsitikinę, kad Kas nors ją būtinai atliks. Bet kas ją galėjo atlikti, tačiau Niekas to nepadarė.

Kas nors užpyko dėl to, kad tai buvo Visų darbas. Visi manė, kad...

Pagyvenusi kine turėjo dvi dideles puodynes, kuriose, pakabintose ant naščių, nešiodavo vandenį. Viena puodynė buvo įskilusi, todėl iš jos nuolat sunkėsi vanduo. Kai moteriškė pareidavo namo nuo upelio, kur sėmė vandenį, sveikoji puodynė būdavo pilnutėlė, o įskilusi - pustuštė.

Kartą gyveno jaunuolis, dar ne itin subrendęs, bet pasirengęs mokytis. Jis be galo mėgo antikvarinius daiktus ir atostogaudamas dažnai lankydavosi įvairių Europos šalių antikvariatuose. Laikui bėgant vaikino dėmesį patraukė antikinės keramikos dirbiniai, ypač arbatos puodeliai. Jam...

Ponas Varlius buvo didis mokslinčius,

Šiek tiek toks, kaip mes visi.

Jis netikėjo, kad yra kas tikra,

Išskyrus tai, ką galėjo matyt.

Ponas Varlius buvo didis mokslinčius,

Didžiai gerbiamas profesorius.

Gyveno jis sekliausio šulinio baloj,

Ir buvo laimingas, kiek tik galim manyt.

Jis matavo...

Sykį gyveno žmogus, kuris mėgo valgyti mangus. Vieną dieną jis nusprendė suvalgyti patį saldžiausią vaisių nuo pačios medžio viršūnės - juk daugiausia saulės gaunantis vaisius visada būna saldžiausias. Taigi jis užsiropštė į medžio viršūnę, kur šakos visai plonytės, ir...

Vieną dieną drugelio kokone pasirodė mažas įtrūkis. Vyras sėdėjo ir kelias valandas stebėjo drugelį, iš visų jėgų bandantį išlįsti pro mažą kokono skylutę.

Staiga drugelis liovėsi judėti. Atrodė, kad jis padarė viską, ką galėjo, ir jėgos išseko.

Tada vyras nusprendė...

Vienas medkirtys uoliai triūsė, kad galėtų pavalgyti bent dukart per dieną. Kartą jis sutiko vienuolį, kuris jam patarė: - Liaukis dirbti pamiškėje - eik gilyn į mišką. Ten per vieną dieną užsidirbsi tiek, kad visą mėnesį turėsi už ką pavalgyti.

Medkirtys paklausė patarimo...

Kartą pabudusi viena moteris veidrodyje išvydo tik tris plaukus ant savo galvos.

- Na, - pasakė ji, - manau, šiandien susipinsiu kasytę.

Kaip tarė, taip ir padarė, o tada puikiai praleido dieną.

Kitą rytą pabudusi ji žvilgtelėjo į veidrodį ir pastebėjo, kad liko tik du plaukai.

Sykį gyveno labai turtingas pirklys. Jo verslas klestėjo. Žmoną pirklys buvo seniai palaidojęs ir gyveno kartu su savo vedusiu sūnumi, taigi turėjo marčią - be galo išmintingą ir puikią šeimininkę, kuria nepaprastai didžiavosi. Vieną kartą, kai pirklys pietavo savo verandoje, į...

Mokinys su savo mokytoju vaikštinėjo po mišką ir skundėsi, kad jo protas niekada nenurimsta. Jis paklausė:

- Kodėl daugumos žmonių protas neramus, ir tik keli įstengia jį suturėti? Kaip jie tai pasiekia?

Mokytojas žvilgtelėjo į mokinį ir nusišypsojo:

-      Papasakosiu tau...