Pasakos apie gyvūnus

Kartą senelė sako: - seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime?

- Et, nedidelė bėda, - atsakė senelis. - Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę.

Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o...

Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais.

Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako:

- Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso.

- Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti!

Vilkas girdėjo...

Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt.

Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir...

Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės.

Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė.

Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė.

Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu.

Lapei iš...

Susipažino kartą katė su pele ir tiek jai prisuokė apie savo didžią meilę ir draugystę, kad toji galų gale sutiko po vienu stogu su ja gyventi ir bendrai šeimininkauti.

– Bet mums reikia pasirūpinti maisto atsargų žiemai, antraip gali prispirti badas, – tarė katė, – juk tau,...

Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk!

Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba:

— Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...

Vieną kartą arė žmogus dirvą pagiry. Netoliese gulėjo meška lauže. Pamačiusi žmogų, ji ir šaukia:

— Žmogau, žmogau, aš tavo jautelius pjausiu.

Nusiminė žmogus, nežino, kaip nuo meškos gelbėtis, o čia pasisuko lapė ir sako:

— Ką man duosi, jeigu aš tavo jautelius išgelbėsiu?

—...

Gražu buvo už miesto. Vasara buvo puiki; laukuose geltonavo rugiai, žaliavo avižos; šienas pievose gulėjo sudėtas į kupetas. Gužas ilgakojis stypčiojo varlinėdamas ir kažin ką kalbėjo egiptiškai; tos kalbos jis buvo išmokęs iš savo motinos. Aplink laukus ir pievas žaliavo dideli...

Buvo senelis ir senelė, turėjo juodu vištytę ir gaidžiuką.

Senelė pasiuvo gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonuką ir išleido abu riešutauti.

Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė aplink bėginėja ir karkia:

- Kar, kar, kar! Ir man bent kekelę!

Kai tik metė...

Kaimo gale, prie upelio, gyveno ožka su savo vaikeliu - juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku.

Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį.

Abu ožiukai dažnai...

Miške augo kiškelis. Jis visko bijodavo. Trakštelės šakelė, purptelės paukštelis, nukris nuo medžio sniego gniūžtelė — kiškeliui, būdavo, širdelė iš baimės sudreba.

Bijodavo dieną, bijodavo naktj, kentė baimę ištisus metus. Paskui kiškelis užaugo didelis, ir jam nusibodo...

Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso. Bėga ir galvoja, kaip tų žuvų...

Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti:

—      Senuciut, senučiut, dangus griūva — bėgsiu!

—      Nebėk, katiniuk, negriūva.

Tiktai vėl...

Vienas šeimininkas prastai prižiūrėjo savo gyvulius: šuns nelakino, gaidžio nelesino, tai šiuodu ir nutarė pabėgti į mišką ir pradėti savarankiškai gyventi. Gaidys susirado laktą ant aukšto ąžuolo šakų, o šuo kiek žemiau įlindo j ąžuolo drevę ir pasitaisė sau guolį. Šitaip...

Buvo kartą sena ožka. Turėjo ji septynis ožkelius ir mylėjo, kaip myli savo vaikus kiekviena motina. Vieną dieną susiruošė ji į girią pašaro parsinešti, sušaukė visą septynetą ir sako:

– Vaikučiai, aš išeinu į girią, o jūs, žiūrėkit, saugokitės vilko. Jeigu jis čia...

Buvo senelis ir senelė. Neturėjo juodu vaikų, tai senelė ir sako:

—     Eik, senuk, į girią, iškirsi alksnį ir parneši.

Senelis parnešė alksnio šaką, aptašė, įdėjo lopšin, o senelė supa ir gieda:

—      Lylia lylia, Trivainėli!

Supo supo ir išsupo vaikelį. Vaikelis guvus, bematant...

Medyje tupėjo voras. Saulė šildė, ir vargšas nepajuto, kaip užmigo\

Užmigęs skanius vabzdžių kumpius susapnavo, šviežius, dūmu kvepiančius, ant iešmų pamautus. Pamiklino kojeles... Kad griebs!..

Ir iškrito iš medžio.

Iškrito ir sprandą nutrūko.

Vaje! Kas daryti? Toks...

Baisus atsitikimas! — pasakė višta, gyvenusi ne tenai, kur tas atsitiko, o visai kitame miesto pakraštyje. — Baisus atsitikimas vištininke! Dabar aš nedrįstu nakvoti viena! Gerai, kad ant laktų mūsų daug!

Ir ji pradėjo taip pasakoti, kad visoms vištoms plunksnos pasišiaušė, o gaidžiui...

Buvo kitados toks keistuolis muzikantas. Eina jis kartą vienui vienas per girią ir galvoja sau ir apie šį, ir apie tą, o kai nebeliko apie ką galvoti, tarė sau:

– Ilgu jau man čia girioje darosi, reikėtų kokį gerą draugą prisišaukti.

Nusikabino nuo pečių smuikelį ir kad...

Gyveno lapė ir kiškis. Lapė turėjo ledinę trobelę, o kiškiukas luobinę; atėjo gražus pavasaris — lapės trobelė sutirpo, o kiškiuko liko.

Lapė įsiprašė pas kiškiuką sušilti ir visai jį išvarė.

Eina keliu kiškiukas ir verkia, o priešais atbėga šunys:

—       Am, am, am,...

Vieno pikto ir apsileidusio šeimininko sodyboje gyveno jautis. Darbštus, daug visokių darbų nudirbdavo, tačiau laikė ji šaltame tvarte pusbadžiu.

Stojo šalta žiema: šaltis, badas.

—      Mesiu šeimininką, eisiu kur akys mato... Blogiau nebus.

Ir išėjo iš sodybos.

Eina, eina,...

Vieną dieną ėriukas su draugais ganėsi pamiškės pievoje.

Panorėjęs gerti jis nubėgo prie upės.

Tik strykt iš miško vilkas ir pribėgo prie ėriuko.

- Ko čia man vandenį drumsti? - suriko vilkas.

- Pone vilke, - atsakė nusigandęs ėriukas, - aš prie vandens prisiliesti nespėjau ir...

Įlipo Skruzdėlytė į beržą. Prilipo pačią viršūnę, pažiūrėjo žemyn, o tenai, žemėje, jos skruzdėlynas vos matyti.

Skruzdėlytė atsitūpė ant lapelio ir galvoja: „Atsipusiu kiek — ir žemyn".

Skruzdėlių mat griežti įstatymai: saulutė arti laidos — ir visos namo bėga....

Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino:

- Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni?

Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė:

- O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu....

Žvirblis turėjo miške ant kupsto suneštą lizdą. Syki jis mato, kad kurmis rausia žemę tiesiai į lizdą, pradėjo baisiai skeryčiotis, kad tas nedorėlis išgriaus jo lizdą ir žvirbliukus išgaišins.

Kur buvęs nebuvęs, ateina vilkas ir klausia:

—      Žvirbli, ko tu taip skeryčiojies?

Buvo senelis ir senelė, turėjo girneles ir gaidelį. Gaidelis suranda kur grūdelį, senelis mala mala ir primala iš vieno grūdo pilnas girneles, senelė iškepa ragaišio bandelių,— valgo ir gyvena. Sužinojo apie tai dvaro ponas ir atėmė iš senių girneles. Verkia senelis ir...

Gaidelis tarė vištelei:

– Dabar pats riešutavimo metas, eime ant kalniuko ir vieną kartą prisivalgykim riešutų, kol voverė jų dar nenurinko.

– Gerai sakai, – sutiko vištelė, – eime, kad pariešutausim, tai pariešutausim.

Kaip tarė, taip ir padarė. Nuėjo abu ant kalniuko, o...

Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba:

— Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų!

Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,...

Kartą ėjau mūsų upelio pakrante ir pakrūmėje pastebėjau ežį; jis irgi pastebėjo mane, susitraukė ir sušniupsėjo: tuk tuk tuk. Buvo labai panašu, tartum toli būtų važiavęs automobilis. Aš palytėjau jį bato galiuku; jis baisiai prunkštelėjo ir smeigė savo spygliais į...

Vidury miško, eglelėj, susikrovė strazdelis sau gūžtelę ir sudėjo penkis kiaušinėlius, o iš jų išperėjo penkis strazdžiukus.

Atbėgo lapė ir sako:

—      Strazdel, strazdel, veskis savo vaikelius, kirsiu eglelę.

—      Lape, lapute, nekirsk,— prašo strazdelis.

—      Mesk man vieną...

Vieną kartą vėjas atnešė žiedų ir pribėrė jų j vyšnias prie svirno. Naktys buvo šiltos, retkarčiais su gaivinančiu lietumi, su tolimomis perkūnijomis ir žaibais. Atėjo pavasaris. Dabar mudu su Jurgiuku viliojo ne vien pilni žolės tarplysviai, ne linksmai gurguliuoją upokšniai ir...

Viktukas su Antanuku sumanė pažiūrėti, kaip pempės gyvena.

Už karklyno buvo plati pelkė. Tenai kas pavasaris parlėkdavo pempių.

Vaikai, nubėgę į karklyną, palengva nuslinko tarp karklų, kad pempės nepajustų.

Išėję rėplomis į kraštą, pritūpę žiūri, kad kelios...

Buvo sau ožkelė balta, barzdota, raguota. Turėjo gražų, mažą ožkelį. Tas ožkelis dideliai mylėjo savo motinėlę — vis paskui ją lakstė ir vis bliovė: mee! mee! mee!

Vieną kartą užėjo didelis šaltis. Tuomet ožka tarė ožkeliui: ,,Aš eisiu j mišką žalio šėko paėsti, o...

Vienas arabas turėjo jautį ir asilą. Tas arabas suprato gyvulių kalbą, tik niekam kitam negalėjo sakyti, ką girdėjo juos kalbant: pasakęs, pats turėjo tuoj mirti.

Jautis buvo pririštas su asilu tvarte prie vieno lovio. Kartą šeimininkas girdi jautį sakant asilui:

—      Koks tu...

Buvo senas senas vilkas, pusiau rudas, pusiau pilkas. Akys išvarvėjusios, dantys išklibę. Skųsdamasis diegliais, vaikštinėjo pakiemiais ir seilę iš alkio varvino. Būdavo, seniau prasimanydavo jis ir avienos, o dabar, kai akelės žlibos — nekokios tokelės: čia manai — akmuo, o pasirodo —...

Vilkas vijo kiškj pamiške ir netyčia užlėkė ant skruzdėlyno. Tik vieną koją ten sukišo pasispirdamas, bet ir to užteko, kad pridarytų skruzdžių miestui didžiausių nuostolių. Kelios gatvės buvo gerokai apgriautos, vietoj gražiausios aikštės priešais karalienės rūmus teliko...

Vieną šiltą pavasario dieną krūmeliuose lakštingala giedojo, savo žmonelę, vaikelius linksmino. Čia pat kūdroje varlės nardė, knibždėjo, nuolat iš vandens galvas kaišiojo.

— Kum, kum, kaimynėlės, ar girdit, kaip tas paukštpalaikis šūkauja, turbūt kad naktigony vyrai neužmigtų?...

Atlėkė pas žmogų Musė ir sako:

—     Tu visokio gyvio šeimininkas, tu viską gali padaryti. Padaryk man uodegą.

—     O kam tau reikia uodegos?

—     Ogi tam,— sako Musė,— kaip ir visiems žvėrims — dėl gražumo.

—     Nežinau tokių žvėrių, kuriems uodega būtų dėl...

Vilkas visiems žvėrims gyrėsi, kad jis kilęs iš bajorų ir kiti žvėrys jam nelygūs. Tik visa bėda, kad belakstydamas po mišką neturėjo kur palikti bajorystės dokumentų. Tada sugalvojo juos paduoti šuniui, kad pasaugotų:

- Žiūrėk, kad jie niekur nedingtų, nes bus tau blogai, -...

LAPĖ MOKO VILKĄ DREBULE MAITINTIS

Lapė, krūmuose godžiai ėsdama zuikį, išgirdo begurgždant sniegą ir, kilstelėjusi galvą, pamatė atsprūdinantį vilką. Gudruolei nereikėjo pasakoti, ko tas čia nori. Nedaug trukusi, ji vienus zuikio likučius prarijo, o ko nespėjo,— užkasė į...