Pasakos apie gyvūnus

Štai kaip buvo.

Gyveno pasaulyje vargšė moteris. Turėjo ji ketvertą vaikų.

Neklausė vaikai motinos. Žaidė, lakstė po sniegą nuo ryto iki vakaro.

Pareina į čiumą (nencų gyvenamąjį būstą-palapinę), sniego šūsnis prineša, o motinai vis kuopk.

Drabužius sušlapina, o...

Buvo toks žmogus, vardu Maurikas. Užsimanė jis eiti dykos duonos ieškoti. Eina sau keliu, sutinka eržilą. Eržilas klausia:

—      Kur eini, Maurikai?

—      Dykos duonos ieškoti.

—      Priimk ir mane, būsim du vyrai!

—      Gerai,— sutiko Maurikas.

Eina abu toliau, sutinka bulių. Bulius...

Kiškis naktį po laukus maitinosi; dieną atsigulė ežioje ir miegojo atviromis akimis. Bėgo ežia šuo pas piemenis. Kiškis pajuto, pabudo. Kiek palūkėjęs, kol pasuko šuo į šalį, šoko bėgti. Šuo vytis. Vejasi ir šaukia: „Ai, ai, ai! Palauk! Palauk!” Netoli pas šienpjūvius gulėjo...

Paukščiai lesė kieme. Atskrido vanagas, varna ir žvirblis. Vanagas pasigavo vištą, varna žąsiuką, o žvirblis pagriebė grūdą.

—       Vagysl — sušuko kregždė.— Vyt, vyti

Išgirdęs triukšmą, išbėgo šeimininkas su šautuvu rankose. Pykšt! ir šovė.

Iš baimės vanagas išmetė...

Vanagas, prisimedžiojęs po laukus, ilsėjosi ant ąžuolo šakos, miško tankumyne. Pro šalį bėgo lapė.

— Kur bėgi, lapute? — klausia vanagas. — Kas gera girdėti?

— Ką čia gera girdėsi: tuščiais viduriais slankioju, — atsiliepė laputė skurdžiu balsu. — Miške tiek šarkų privisę, kad...

Žydras laumžirgis sūpavosi ant lelijos lapo ir su pavydu stebėjo dvi seseris peteliškes. Peteliškės žaidė gaudynių. Tvenkinio vidury tyliai valėsi plunksnas žąsys. Prie krašto raibuliavo varlių kurkulai. Iš jų jau ritosi maži kūjagalviai. O tolėliau, tarp aukštų žolių,...

Tai buvo nedidelis šuniukas, rudas, balta pakakle, trumpomis, klišomis kojomis. Jo ilgos, minkštos ausys lapatavo iš abiejų pusių nuluzgusios, o pučiant stipriam vėjui, vėduodavo kaip ant virvės padžiauti skudurėliai. Striukis buvo geros širdies, su visais puikiai sugyveno: lojo tik ant...

Ant tako šokinėjo senis žvirblis, kitus žvirblius mokydamas:

— Aš vyrs, aš vyrs! Jūs nieko nebijokit, manęs teklausykit! Kur aš, ten ir jūs! Aš vyrs, aš vyrs! Kas man ką padarys!

Sąšlavyną vištos kapstė. Aplinkui gaidys, galvą iškėlęs, žingsniavo.

— Kukuriekū! Žiūrėkit vaikų!...

Kačiukas Murziukas buvo didelis padauža. Dar mažas būdamas, gaudydavo motinos uodegos galą. Arba, būdavo, savo uodegą vaiko: sukasi vietoje ir vejasi savo uodegą, o ta iš po jo nasrų bėga ir bėga.

Kartą pagavęs kamuolį tol žaidė, kol ligi pusės išvyniojo, o pats taip siūlais...

Buvo pas mus du žvėriukai: vilkiukas, tiksliau kalbant, vilkė,— taip mes ją ir vadinome,— ir jauna kiaunė.

Abudu mūsų žvėriukai, kiaunė ir vilkė, gyveno viename kambaryje, tik vilkė ant grindų, o kiaunė daugiausia lakstydavo palubiais. Iš pradžių jos viena kitos kaip ir...

Vieną kartą traukė iš medžioklės senas katinas. Beeidamas susitiko vilką.

—      Kur tu eini, katinėli? — klausia jo vilkas.

—       Į kurmio vestuves,— atsakė katinas, raitydamas ūsą.

—      O ką ten, sveikas, veiksi?

—      Muzikantu būsiu.

—       Kažin, ar duos...

Pirma pasaka

Buvo kartą senas lapinas devynuodegis. Jam atrodė, kad jo pati neištikima esanti, ir nutarė ją išbandyti. Atsigulė po suolu, guli, nekruta, lyg tikrai būtų negyvas. Ponia lapė nuėjo į savo kambarį, užsidarė, o tarnaitė, panelė katytė, tupėjo ant prieždos ir virė...

Tyliai tyliai suvirpa kampe oras, ir vos girdimas kanarėlės balsas pasiekia Petriuko ausis. Pradžioje jis toks tylutis, toksai silpnas, kaip nesusitupėjusio ankstyvo žiogelio svirpimas. Bet jis kas akimirką auga, stiprėja, kol pavirsta svirplio čirenimu, paskui skardžiu žadintuvo...

Mylimąjį karaliaus žirgą apdovanojo aukso pasagais. Po aukso pasagą gavo jis kiekvienai kojai.

O už kokius nuopelnus?

Žirgas buvo labai gražus: laibos kojos, išmintingos linksmos akys ir tokie puikūs karčiai, jog jie kaip apdangalas gobė jo visą kaklą. Žirgas buvo ne tik gražus,...

Eina laputė per mišką ir atsargiai dairosi. tik staiga iš tankumyno iššoko trys šunys ir puolė prie laputės. - Palauk, palauk, palauk! - ambrijo visi trys. Bet laputė nė negalvojo laukti: šoko į šoną, kad net dulkės parūko, ir nuskuodė į paupį, kur jos ola buvo.

Vijos šunys, kiek...

Atitrūko vienas kankorėžis nuo eglės šakos, bumpt meškai j kaktą!

—      Oi, dabar tai bus,— aimanuoja meška.— Iššoks guzas kaip arbūzas, abi akys užtins, nieko nebematysiu.

Eina per mišką ir verkia.

O priešais vilkas atsirioglina.

—     Tokia didelė ir verki,— sako.— Kas...

Buvo paskirta dovana, ir dar ne viena, o dvi už greitą bėgimą: viena didžioji, kita mažoji,— ir ne už lenktynių laimėjimą vieną kartą, o už greitumą per visus metus.

— Aš gavau didžiąją dovaną!—apsidžiaugė kiškis.— Juk visada galima tikėtis, kad reikalas bus teisingai...

Rugiuos, tarplysyje, susitiko putpelė su kurapka.

— Putpelyt, putpelyt! — šaukė putpelė, tardamosi savo draugę sutikusi.

— Čirrikšt! — kartu sušuko kurapka, palaikiusi putpelę per kurapkiuką.

Susitikusios įsikalbėjo.

— Ar nebūsi va giminės, — paklausė putpelė, — kad toks panašumas?

...

Varna Nelaboji buvo įsipykusi visiems kiemo gyventojams. Nekentė jos vištos, nemėgo karveliai, bijojo žvirbliai, vagim kregždės vadindavo. Ir šuo Margiukas, pamatęs varną, šokdavo vytis.

— Negalim nė palesti ramiai, — krūtinę atstatęs burkavo senis karvelis, po kiemą vaikščiodamas....

Ką tik praūžė staigus lietus su perkūnija. Sunkiai alsuodama, garavo žemė. Tuo metu iš kiemo išlindo nedidelis juodmargis kačiukas ir atsargiai, purtydamas dar nesušlapusias kojas, pabandė pereiti purvo ir vandens pritvinusią gatvę. Jis buvo toks atsargus ir toks išlepintas, kad...

Buvo pavasario pradžia. Žąsys dar žąsiukus perėjo. Žąsinas vienas po kiemą vaikščiojo. Vaikščiojo ir laukė žąsies kurios iš ląstos išeinant, kad gautų su kuo pasikalbėti.

Patvoriais vaikštinėjo degloji, išėjusi prasivėdint, kojų pramankštint.

Aukštai aukštai lėkė laukinės...

Justukas buvo įsižiūrėjęs vieną vietą rugių lauke. Iš tenai kelis kartus matė kurapką išlekiant.

— Turbūt tenai vaikus peri, — tarė sau, — nueisiu lizdo paieškoti.

Nueina. Brenda tarplysiu, dairosi į šalis. Iš rugių pakyla senė kurapka, nutupia į tarplysį ir bėga šlubuodama nuo...

Jurgutis žiemą pabaigė aštuntus metus.

— Na, Jurguti, jau galėsim skaityt mokytis, — tarė mama, — pavasarį leisiu ganyti. Štai tau dabar abėcėlę, o vėliau gausi dovanų botagėlį.

Jurgutis ligi pavasario varė elementorių, o pavasarį gavo botagėlį. Jam teko ganyti kiaulės ir...

Ošia Belovežo giria, gūdi ir didinga. Lieknos, augalotos pušys linguoja, virpėdamos nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo. Per šiurkščią jų žievę pamažu varva vaiskiai geltonos medžių ašaros.

Ateikite į girią ankstyvą rytmetį, kai rasotos aušros tylumoj prasideda svajingas...