Pasakos apie šeimą

Kitą kartą gyveno trys paršiukai — trys broliai. Visi vieno ūgio, rubuiliai, rausvi, su vienodom, linksmai užsirietusiom uodegytėm.

Net jų vardai buvo panašūs: Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas.

Visą vasarą jie vartaliojosi po žolę, šildėsi prieš saulutę, lepinosi klanuose.

Bet...

Kitą kartą gyveno didikas, kuris, likęs našlys, vedė tokią didžiuoklę moterį, tokią puikuolę, kokios kitos pasaulyje nerastum. Ji turėjo dvi dukteris, visiškai tokio pat būdo ir visu kuo į save panašias. Vyras irgi turėjo dukrelę, tik ta buvo neregėto meilumo ir gerumo: ji buvo...

Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė.

Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri — jos...

Gyveno kitados brolis, kuris turėjo seserį sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Jų motina buvo mirusi, o ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ji vaikščiodavo išsipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė.

Kol brolis buvo...

Vienas žmogus turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters, o turėti ją labai norėjo. Galų gale jo noras išsipildė, ir pati pagimdė mergaitę. Koks buvo džiaugsmas! Bet kūdikis atėjo į pasaulį silpnutis ir menkutis, todėl reikėjo jį kuo skubiau pakrikštyti.

Nusiuntė tėvas...

Ar žinai, kiek yra mėnesių metuose?

Dvylika.

O kaip jie vadinasi?

Sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis.

Kai tik pasibaigia vienas mėnuo, tuoj prasideda kitas. Ir nė karto dar nėra buvę, kad ateitų...

Vieno pono numirė pati ir paliko dvylika šonų ir mažą dukrelę. Netrukus tėvas sumanė vesti kitą, bet toji buvo ragana. Ji sako:

—      duktė tegul bus, bet savo sūnus visus sudegink ir, supylęs jų pelenus į popierius, atsiųsk man, tada už tavęs eisiu.

Tėvas mąstė šiaip,...

Kai Antanukas nubudo, krosnis jau buvo pakurta, puodai sukaisti. Moterys vienos dar dairėsi aplink krosnį, kitos jau sėdėjo ant suolo ties žibintuvu ir verpė. Vyrų pirkioje jau nebebuvo —jie, vos tik atsikėlę, išėjo į kluoną kulti.

Gaidys pakrosnėje rėkia visa gerkle, nežinia,...

Gyveno kitąsyk ant marių kranto turtingas bajoras ir turėjo labai gražią moterį sau už pačią, nuo kurios susilaukė dviejų gražių vaikelių, Jonuko ir Onutės. Neilgai pagyvenus, jo moteris mirė, ir bajoras, matydamas, jog pats dar stiprus vyras, o vaikai maži, vedė antrą...

Neprisimenu, ar aš jojau apžergęs lazdą, ar šiaip sau bėgau, tik žinau, jog buvau basas. Lapnojau per saulės įkaitintas ir minkštas kelio dulkes. Tokias pilkas, kaip miltai.

Bėgau ir tyčia kojas brūžinau į žemę. Pilkas debesėlis sekė man iš paskos. Vėjo papūstas, jis...

Prieš Naujus metus Kurše tarnavusi vyresnioji sesuo pradeda kalbėti, kad reikia deginti eglaitę. Niekaip negaliu suprasti, kaip tai galima eglaitę deginti,— klausinėju sesers, ir ji man pasakoja, kad Kurše prieš Naujus metus į kiekvienus namus parnešama iš miško eglaitė, visaip papuošiama,...

Nebeatmenu, kurioj valstybėj gyveno karalius su karaliene. Jie turėjo tokią gražią, tokią nuostabią dukrelę, kad jos gražumui apsakyti nė žodžių nebeužtenka. Karaliaus rūmai buvo visų puikiausi pasaulyje — pastatyti iš krištolinių plytų. Turtams nebuvo skaičiaus: visur auksas,...

Senais senais laikais, kai dar pildydavosi visi žmonių norai, gyveno karalius. Visos jo dukterys buvo labai gražios, bet jauniausioji tokia graži, kad net saulė, tiek jau visko regėjusi, ir toji kiekvieną kartą stebėjosi, žvelgdama jai į veidą. Netoli karaliaus rūmų augo didelė...

Turėjo tėvas tris sūnus: du gudrius, o vieną tylų ir labai gerą, brolių kvailučiu vadinamą. Išjojo kartą visi broliai laimės ieškoti.

Nujoję į kryžkelę visi iššovė strėles. Pirmojo strėlė nukrito į puikų dvarą, antrojo - į turtingo ūkininko kiemą, o kvailučio - į...

Dvi moterys iš šulinio sėmė vandenį. Prie jų priėjo trečia. Ir senas senas senelis ant akmenėlio atsisėdo pailsėti.

Štai ir sako viena moteris kitai:

—      Mano sūnelis vikrus ir stiprus, niekas su juo nesusilygins.

—      O mano dainuoja kaip lakštingala. Niekas tokio balso...

Kartą buvo karalius, kuris kitokios mergaitės nenorėjo vesti, kaip tik visų gražiausią ir geriausią. Ir pripiršo jam tokią puikią mergaitę: su aukso plaukais, kad, į ją žiūrėdamas, atsigėrėti negalėjai. Karalius ją labai pamilo, bet jo senoji motina savo marčios baisiai...

Vieną kartą vėjas atnešė žiedų ir pribėrė jų j vyšnias prie svirno. Naktys buvo šiltos, retkarčiais su gaivinančiu lietumi, su tolimomis perkūnijomis ir žaibais. Atėjo pavasaris. Dabar mudu su Jurgiuku viliojo ne vien pilni žolės tarplysviai, ne linksmai gurguliuoją upokšniai ir...

Seniai seniai gyveno ūkininkas su žmona, bet neturėjo vaikų. Jie labai dėl

to liūdėjo ir nežinojo, ką daryti.

Vieną kartą pas juos atėjo senelis elgeta ir paprašė valgyti. Ūkininkai jį gražiai pavaišino ir pasiskundė, kad nesulaukia vaikų.

Senelis liepė ūkininkei nupjauti...

Paėmė broliukas sesutę už rankos ir sako:

– Nuo to laiko, kai mirė mūsų motutė, nebematom šviesios dienelės. Pamotė nuolat mus niuksija, o kai tik arčiau prieinam, spardo kojomis ir varo šalin. Vienintelis mūsų maistas – kietos duonos plutos, kur nuo kitų atlieka. Šuniui...

Nors langai apšalę, bet saulė vis skaistesnį pluoštą spindulių pro juos pažeria.

—      Gal pamerkti? — abejoja mama, vartydama rankoje svogūno galvą su vos prasišovusiu blyškiu diegeliu.

—      Ir kas tada bus? — smalsauja Vaidotas.

—      Išsikals daug žalių...

— Senele, kodėl pamiršai vaikščioti?

Senelė valandėlę žiūri į anukėlę bespalvėmis, laiko nublukintomis akimis, žiūri, visu palinkusiu liemeniu gulte užkulusi ant kriukio. Žiūri linguoja galvą ir sako:

—       Tai sena, labai sena pasaka, anūkėle... Pavedėk mane dar...

Gyveno kitados toks senas karalius. Susirgo jis kartą ir pagalvojo: „Matyt, nebekelsiu jau daugiau iš šio patalo.“ Ir tarė:

– Pakvieskit man ištikimąjį Johaną.

Ištikimasis Johanas buvo jo mylimiausias tarnas ir vadinosi taip dėl to, kad visą gyvenimą ištikimai jam tarnavo. Kai...

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas, tame kalne gyveno slibinas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu tasai slibinas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karalaitę, ir ji labai jam...

Buvo kartą karalaitis. Užsinorėjo jis po pasaulį pasibastyti ir pasiėmė tik vieną vienintelį ištikimą tarną, ir daugiau nieko. Vieną dieną atsidūrė jis didelėje girioje, o kai atėjo vakaras, negalėjo susirasti jokios pastogės ir nežinojo, kur reikės naktį praleisti. Staiga...

Senovėj gyveno Persijoj karalius, vardu Kosras, išgarsėjęs savo gerumu ir teisingumu. Jis mėgo persivilkęs naktimis su savo ištikimu viziriu vaikščioti sostinės gatvėmis ir žiūrinėti, kur kas darosi. Vieną kartą jiems atsitiko eiti per tokią miesto dalį, kur gyveno vargingesni...

Žydras laumžirgis sūpavosi ant lelijos lapo ir su pavydu stebėjo dvi seseris peteliškes. Peteliškės žaidė gaudynių. Tvenkinio vidury tyliai valėsi plunksnas žąsys. Prie krašto raibuliavo varlių kurkulai. Iš jų jau ritosi maži kūjagalviai. O tolėliau, tarp aukštų žolių,...

Gyveno kartą toks neturtingas žmogus ir nebegalėjo net savo vienintelio sūnaus išmaitinti. Sykį sūnus ir sako:

– Mielasis tėveli, tu taip sunkiai vertiesi, aš esu tau našta, geriau eisiu ir pats užsidirbsiu sau duoną.

Palaimino tėvas sūnų ir su didžiu liūdesiu atsisveikino....

Buvo kartą žvejys su pačia, gyveno juodu varganoje trobelėje ant paties jūros kranto, ir žvejys kasdien eidavo prie jūros ir žvejojo, žvejojo.

Sykį sėdėjo, sėdėjo jis taip su meškere rankoje ir žiūrėjo į skaidrų vandenį. Tik staiga meškerė niurkt ir paniro giliai giliai, į...

Šilta, graži vasaros diena.

Taučius vienmarškinis dalgį ant prieklėčio plaka. Aleksiukas, irgi vienais marškinėliais, kaip ir visados, stovi prie savo tėvelio šlaunies prisiglaudęs ir, rodos, tūkstantį metų sektų be nuobodžio tą vienodąjį plaktuko taukšėjimą. Nuostabu?...

Pirma pasaka

Buvo kartą senas lapinas devynuodegis. Jam atrodė, kad jo pati neištikima esanti, ir nutarė ją išbandyti. Atsigulė po suolu, guli, nekruta, lyg tikrai būtų negyvas. Ponia lapė nuėjo į savo kambarį, užsidarė, o tarnaitė, panelė katytė, tupėjo ant prieždos ir virė...

Marmuriniuose karaliaus rūmuose buvo puota — krikštijo karalaitį. Bet tėvai nesidžiaugė: mat jų mažasis sūnus gimė nesveikas. Viršugalvyj jam kėksojo juokingas kuodas. Todėl ir praminė karalaitį Kuoduočiu.

Jo krikšto motina buvo burtininkė.

— Neliūskite,— tarė ji tėvams,— nebus...

Nebežinau, kur ir kuomet gyveno žymi turtinga našlė su dviem dukterim. Ji turėjo trejetą vaikų, bet trečios — mažosios — dukters motina nemylėjo ir laikė ją virtuvėj prie sunkaus, nešvaraus darbo.

Vargšę mergaitę visaip pravardžiavo, barė, čia netikša, čia pelene, čia murze...

Buvo senelis ir senelė, ir neturėjo jie vaikų. Kartą pavasarį senelis išarė dirvą, išakėjo ir pasėjo grikius. Prijunko gulbės, atlekia iš ežero ir lesa grikius. Senelis klausia senelės:

—         Senei, ką daryti? Gulbės visus mano grikius išles.

—          Eik ir nupjauk...

Mudu su Arvydu mėgstame keliauti. Keliaujame labai toli, ir nesakykite, kad tik po kiemą. Keliaujame dviese, nes mama dar mieste. Triračiu išvažiavę iš Vilniaus, mes atvažiuojame prie aukštų cementinių laiptų.

—      Tėti, tai Maskvai — sako Arvydas.

—      Taip, Maskva,—...

Buvo vienas karaliūnas, netoli jo dvaro stovėjo grytelė, o toj grytelėj gyveno trys mergos raganos. Karaliūnas vis, būdavo, eina pro tą jų grytelę pasivaikštinėti, o eidamas pasiklauso po langu.

Sykį viena iš tų mergų vėlė skrybėlę ir veldama taip sako:

—      Kad mane...

Vienam turtingam žmogui susirgo pati. Pajutusi, kad artėja paskutinioji, pasišaukė ji prie mirties patalo savo vienintelę dukrelę ir sako:

– Mieloji dukrele, būk dora ir pamaldi, ir gerasis Dievulis tau visados padės, o aš žiūrėsiu į tave iš dangaus su angelais ir sergėsiu.

Tai...