Proto nuodai
Prieš daug metų Kinijoje gyveno mergina, vardu Lili. Ištekėjusi ji apsigyveno su savo vyru ir jo motina. Neilgai trukus Lili suprato, kad nebegali sugyventi su anyta. Jųdviejų charakteriai labai skyrėsi ir merginai buvo sunku pakęsti kai kuriuos anytos įpročius. Be to, ši dažnai kritikuodavo savo marčią.
Bėgo dienos, savaitės, o moterys ir toliau ginčijosi ir pykosi!
Blogiausia buvo tai, kad pagal kinų tradicijas Lili turėjo lenktis savo vyro motinai ir pildyti kiekvieną jos norą. Pyktis ir nuolatiniai ginčai namie gąsdino net Lili vyrą. Galų gale Lili nutarė, kad nebegali kęsti valdingosios anytos elgesio ir privalo ieškoti išeities.
Vieną dieną ji aplankė seną tėvo draugą poną Huangą, vaistažolių pardavėją, viską jam papasakojo ir paprašė, kad šis duotų nuodų, kurie užbaigtų jos vargus visiems laikams.
Ponas Huangas pagalvojo ir tarė:
- Ką gi, aš padėsiu tau išspręsti šią problemą, bet su viena sąlyga: turi manęs paklausyti ir daryti viską taip, kaip pasakysiu.
- Gerai, pone Huangai, - tarė Lili. - Padarysiu viską, ką liepsite.
Ponas Huangas nuėjo į prieškambarį ir po kelių minučių sugrįžo nešinas žolelėmis.
- Jeigu nori atsikratyti anytos, negali naudoti greitai veikiančių nuodų, nes žmonės gali tave įtarti. Duodu tau šias žoleles, kurios iš lėto nuodys senolės kūną. Kiekvieną dieną paruošk jai skanių patiekalų, o prieš patiekdama įberk truputį šių žolelių. Bet būk labai atsargi. Elkis draugiškai, nesiginčyk su anyta, pildyk kiekvieną jos pageidavimą ir elkis su ja tarsi su karaliene, kad niekas neįtartų, jog esi jos mirties kaltininkė.
Lili be galo džiaugėsi patarimais. Ji padėkojo ponui Huangui ir nuskubėjo namo, kad kuo greičiau įvykdytų savo klastingąjį planą.
Bėgo savaitės, ėjo mėnesiai... Kiekvieną dieną Lili ruošė ypatingus skanėstus savo anytai. Ji neužmiršo ir to, kad ponas Huangas patarė vengti įtarimų, todėl tramdė savo nepasitenkinimą,
paisė anytos norų ir rūpinosi ja kaip tikra savo motina.
Po pusmečio viskas pasikeitė. Per tą laiką Lili išmoko taip susivaldyti, kad beveik niekada nepyko ir nenusiminė. Tuos šešis mėnesius ji neįrodinėjo savo tiesų anytai, o ir ši dabar atrodė daug mielesnė ir lengviau sukalbama.
Anytos nuomonė apie Lili taip pat pasikeitė. Ji pamilo savo sūnaus žmoną kaip tikrą dukterį ir nuolat pasakojo savo draugams ir giminaičiams, kad Lili - geriausia marti, kokią tik galima turėti.
Dabar abi moterys elgėsi viena su kita kaip motina su dukra. Lili vyras, tai matydamas, jautėsi be galo laimingas.
Sykį Lili vėl aplankė poną Huangą:
- Brangus pone Huangai, prašau: padėk man sustabdyti nuodų poveikį anytai. Ji tapo tokia gera, ir aš myliu ją kaip savo motiną. Nenoriu, kad ji mirtų nuo tų nuodų, kuriuos jai daviau.
insertPonas Huangas nusišypsojo ir nuleido galvą. Galop jis prašneko:
- Nesibaimink, Lili. Aš nedaviau tau jokių nuodų. Žolelės, kurias gavai, - vitaminai, skirti anytos sveikatai pagerinti. Nuodingas buvo tik tavo protas ir priešiškumas anytai, tačiau tu ją pamilai ir tavo meilė sunaikino visus nuodus.
Ar kada susimąstėte apie šią tiesą: kaip elgiatės su kitais, taip jie elgsis su jumis? Kinų išmintis sako: „Tas, kuris myli kitus, taip pat bus mylimas.“
Visuose konfliktuose visų pirma įžvelkite savo kaltę. Supraskite, kad jus supantys žmonės yra tie, su kuriais nugyvensite šį gyvenimą, o galbūt ir tie, kurie bus šalia jūsų mirties akimirką.