Šakelių ryšulys

Senas pamokslaujantis brahmanas gyveno šventoje vietoje, ašrame, drauge su septynetu savo mokinių. Ten jie šlovino labai senas ir žymias Radhos ir Krišnos Dievybes. Daugybė žmonių norėdavo pamatyti šias Dievybes ir paaukoti Jų garbinimui.

Tačiau guru dėl senyvo amžiaus silpo. Jis žinojo, kad netrukus ateis laikas palikti kūną, bet nesijautė galįs tarnystę Dievybėms perleisti į mokinių rankas.

Vieną dieną keliautojas paaukojo Dievybėms didžiulį rubiną.

„Manau, mes turėtume jį parduoti“, - pareiškė vienas guru mokinių. „Ne, ne! - sušuko antras, - Radha turėtų juo pasipuošti.“ Tuojau pat įsikišo ir trečias: „Būtų daug geriau, jei mes jį padalintumėme į daugybę smulkių rubinų. Tuomet galėtume padaryti Jai vėrinį.“

Mokiniai ginčijosi labai ilgai, ir brahmanas juto, kad Dievybės taip ir negaus savo rubino. Tačiau jis nesikišo. Guru norėjo, kad mokiniai patys išmoktų valdyti ašramą.

Po kiek laiko jis pasakė: „Pakaks. Dabar kiekvienas iš jūsų eikite į mišką. Atneškite po vieną šakelę, ne storesnę kaip vieno colio.“

Septyni mokiniai nustojo vaidytis ir išėjo vykdyti guru norodymo. Kai jie sugrįžo, senasis brahmanas paėmė jų šakalius ir keletą kartų tvirtai perrišęs juos virve paklausė: „Kuris iš jūsų perlauš šį šakelių ryšulį?“

Septynetas jaunų vyrų vienas po kito bandė perlaužti šį ryšulį, tačiau nepavyko nė pačiam stipriausiam. „Tai neįmanoma!“ - pareiškė jie.

„Žiūrėkite, - tarė jų guru ir perkirto virvę peiliu. Paėmęs kiekvieną pagaliuką atskirai, jis labai paprastai juos visus perlaužė: - Aš senstu. Greitai mirsiu. Jūs — kaip šakelių ryšulys. Jeigu stengsitės padėti vienas kitam ir bendradarbiausite, būsite stiprūs ir tarnausite man tinkamai. O jei atsiskirsite vienas nuo kito ir kovosite tarpusavyje, tapsite silpni kaip kiekviena iš šių šakelių atskirai. Kas tuomet rūpinsis mūsų Radhos ir Krišnos Dievybėmis?“

Suvokdami savo kvailumą, septyni mokiniai sutiko rubinu inkrustuoti aukso žiedą. Jie nusprendė, kad jis papuoš vieną iš Krišnos pirštų. Jų guru, patenkintas tokiu mokinių sprendimu, visai netrukus ramiai paliko kūną ir grįžo į dvasinį pasaulį.

Vėliau, kai žmonės atvykdavo pasižiūrėti žymiųjų senojo brahmano Dievybių, jie dažnai pasiteiraudavo, kaip Krišna gavo tokį nuostabų žiedą. Mokiniai visuomet atsakydavo: „Dėl šakelių ryšulio stiprybės.“