Sniego karalienė

Vadinas, paklausykite! Kai pasaka bus baigta, žinosime daugiau, negu žinome dabar.

Buvo toks baisus žynys. Vienas iš pikčiausių — tikras kipšas! Vieną kartą jis labai įsismagino ir padirbo tokį veidrodį, kur kiekvienas geras ir gražus daiktas, atsimušęs jame, dingdavo, o piktas ir...

Dideliame mieste, kur tiek namų ir žmonių, jog kiekvienam toli gražu neužtenka žemės įsitaisyti daržiukui, ir kur dėl tos priežasties daugelis tegali pasistatyti prieš langus gėlių vazonuose, gyveno du vargingi vaikai, turėję daržiuką, didesnį už puodą su gėlėmis. Jie...

Ką darė Gerda, negrįžus Kajui? Kur jis dingo? To niekas nežinojo, niekas nemokėjo paaiškinti. Tik vaikai pasakojo matę jį prisirišant savo rogutes prie didelių puikių rogių, tos pasukusios į vieną gatvę ir nudulkėjusios už miesto vartų. Niekas nežinojo, kur jis pasidėjo. Daug...

Gerda turėjo vėl atsisėdus pasilsėti. Priešais nusileido ant sniego didelis juodas varnas, ilgai žiūrėjo į mergaitę, linguodamas galvą, ir paskui prabilo: „Kar, kar! Labas!" Geriau kalbėti jis nemokėjo, bet jam patiko maža mergytė, ir paklausė jos, kur ji taip toli keliauja viena....

Gerda įvažiavo į didelį mišką, o karieta taip spindėjo, jog jos akinančios šviesos negalėjo galvažudžiai pakęsti.

— Auksas, auksas! —rėkė jie, pagriebė arklius už apinasrių, užmušė vežėją su tarnais ir ištraukė iš karietos Gerdą.

— Aure kokia riebi ir graži, matyti,...

Ten jie sustojo prie mažos apskurdusios triobelės; jos stogas buvo nusviręs beveik lig žemės, o durys tokios žemos, jog žmonės turėjo pro jas repečkomis eiti ir išeiti. Namie tebuvo viena sena lapė, ji kepė žuvį, užsidegusi lemputę su žuvies taukais. Elnias jai apsakė visą...

Rūmų sienos buvo sniego supustytos, o langai su durimis smarkių vėjų prakirsti. Ten buvo per šimtą tokių sniego salių įvairaus pavidalo ir didumo, didžiausia turėjo daug mylių išilgai ir skersai, jos visos buvo gražiai šviečiamos šiaurės pašvaistės. Nors jos spindėte spindėjo...