Stebuklinės pasakos

Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk!

Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba:

— Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...

Gyveno kitados brolis, kuris turėjo seserį sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Jų motina buvo mirusi, o ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ji vaikščiodavo išsipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė.

Kol brolis buvo...

Ar žinai, kiek yra mėnesių metuose?

Dvylika.

O kaip jie vadinasi?

Sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis.

Kai tik pasibaigia vienas mėnuo, tuoj prasideda kitas. Ir nė karto dar nėra buvę, kad ateitų...

Gyveno senelis ir senelė ir dukrelę turėjo Aguonėlę — juoda juoda, kaip aguonėlė. Mama sako tėvui: — Nunešk į šulinį — ji išbals.

Tai nunešė tėvas ir įleido į šulinį. Tada mama lašinių pripjaustė, kiaušinių primušė, nunešė prie šulinio ir sako:

— Aguona, dukra Aguona, Iškišk...

Kinų žemėj viename mieste gyveno vargingas siuvėjas Mustafas, jis turėjo sūnų, vardu Aladinas. Kai tas sūnus kiek paaugo, tėvas norėjo pamokyti jį siūti, kad paskui turėtų iš ko duoną valgyti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo. Kiauras dienas jis lakstė su kitais...

Kartą gyveno našlė su dviem dukrelėm. Trobelė jų buvo sukrypusi, ir duonos jos ne kasdien turėdavo. Dukrelės buvo visai mažos ir motulei ne ką padėdavo. Vieną dieną vargšė moteriškė sunkiai susirgo ir netrukus pasimirė.

Mažylėms prasidėjo sunkios dienos. Duona tuoj...

Tarnavo bernas pas poną, ėmė algos metams po tris skatikus. Trejus metus patarnavęs, uždirbo devynis skatikus, pasiėmė tuos pinigus ir išėjo. Eina keliu, žiūri — piemenys muša šuniuką.

—      Vaikučiai, kam jį mušate? Parduokit man.

—      Gali ir dykai imti. Mums šeimininkas liepė...

Gyveno brolis Joniukas ir sesuo Elenytė. Tėvai numirė, ir juodu išėjo iš namų laimės ieškoti.

Buvo vasara, saulė kaitino. Joniukas ištroško, norėtų gerti, bet upelio nebuvo arti. Eidamas keliu, jis pamatė smėly įmygtą arklio pėdą, pilną vandens, ir sako seseriai:

—     ...

Iš dangaus, lėtai supdamasi, leidosi Snaigė. Jau buvo pavasaris, iš žemės baigė išeiti pašalas, ir snigo bene paskutinį kartą. Snaigės krito iš reto, buvo didelės ir gražios, o toji, apie kurią pasakoju, buvo pati didžiausia ir gražiausia.

— O,— sukuždėjo ji, pažvelgusi...

Buvo kitados karalius ir karalienė, gyveno juodu santarvėje ir ramybėje ir turėjo dvylika vaikų, bet visi buvo berniukai. Vieną sykį karalius sako savo pačiai:

– Jeigu tryliktas vaikas, kurį tu pagimdysi, bus mergaitė, visi dvylika berniukų turės mirti, kad būtų didesni jos...

Nebeatmenu, kurioj valstybėj gyveno karalius su karaliene. Jie turėjo tokią gražią, tokią nuostabią dukrelę, kad jos gražumui apsakyti nė žodžių nebeužtenka. Karaliaus rūmai buvo visų puikiausi pasaulyje — pastatyti iš krištolinių plytų. Turtams nebuvo skaičiaus: visur auksas,...

Tėvas turėjo keturis sūnus. Bet tėvas mirė, paliko viena motina su tais vaikais. Vargsta, žūna ana su tais vaikais, vos ne vos anuos gali išmaitinti. Vieną dieną nebeturi ana vaikams ką beduoti. Eina prie kaimyno skolintis duonos. Kaimynas tuo laiku pats neturėjo duonos: seną jau...

Turėjo tėvas du sūnus, vyresnysis buvo gudrus ir sumanus, – ką paima, tą padaro, o jaunėlis – kvaišelis, nieko neišmanė, nieko negalėjai jo išmokyti. Žmonės, jį matydami, sakė:

– Tai turės tėvas su juo vargelio!

Kai tik koks reikalas ar darbas – vis vyresniajam, vis jam....

Karalius neturėjo vaikų. Jis nuėjo medžioti, bemedžiodamas užsigeidė gerti. Jis pasilenkė, o velnias už barzdos:

— Neleisiu! Jei pavesi, ko namie nepalikai, tai paleisiu. Kas daryti? Prižadėjo. Pareina namo,— ogi randa — duktė gimusi! Kai jai sueis dvidešimt metų, tai velnias paims....

Senais senais laikais, kai dar pildydavosi visi žmonių norai, gyveno karalius. Visos jo dukterys buvo labai gražios, bet jauniausioji tokia graži, kad net saulė, tiek jau visko regėjusi, ir toji kiekvieną kartą stebėjosi, žvelgdama jai į veidą. Netoli karaliaus rūmų augo didelė...

Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs — teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka dievą.

—      Kur tu eini? — klausia dievas.

—      Kūmų...

Turėjo tėvas tris sūnus: du gudrius, o vieną tylų ir labai gerą, brolių kvailučiu vadinamą. Išjojo kartą visi broliai laimės ieškoti.

Nujoję į kryžkelę visi iššovė strėles. Pirmojo strėlė nukrito į puikų dvarą, antrojo - į turtingo ūkininko kiemą, o kvailučio - į...

Vieną kartą velnias nuėjo pas dievą ir sako:

—      Leisk man, aš visus žmones išpjausiu.

Dievas pagalvojo, pagalvojo ir leido jam išpjauti visus žmones. Velnias tuoj pasivertė geležiniu vilku ir pradėjo pjaut žmones. Išpjovė visus žmones, atliko tik brolis ir sesuo. Išsikasė po...

Toli toli iš čia, ten, kur žiemą išskrenda kregždės, gyveno karalius. Jis turėjo vienuolika sūnų ir vieną dukterį, vardu Elzytę. Visi broliai buvo karalaičiai ir vaikščiojo į mokyklą su žvaigždėmis ant krūtinės ir kalavijais prie šono. Jie rašydavo deimanto gripeliais aukso...

Buvo dvi seserys ir mažutis broliukas. Kartą berniukas žaidė palangėje aukso obuoliuku. Buvo pavasaris. Skrido žąsys ir gulbės ir pasiėmė broliuką. Ir nusinešė pamarėn, kur buvo žąsų ir gulbių bobutė.

Seserys pažiūrėjo — broliuko jau nėra. Apsirengė vyresnioji sesuo ir...

Vienam žmogui nusibodo gyventi pasaulyje ir nuėjo į dangų pas dievą skųstis, kad jį užmiršo. Dangus buvo užrakintas — pradėjo klumbenti. Išėjo šventas Petras, klausė jį:

—      Ko reikalauji?

Pasakė anas, ko jam reikalinga. Šventas Petras nuėjęs persakė dievui, kad atėjęs...

Buvo toks karaliūnas, ir jis pasistatė sau rūmus. Pasistatęs rūmus, karaliūnas išvažiavo ieškoti stogdengio, kad jam rūmus apdengtų aguonų grūdais. Bevažiuodamas įsinorėjo gerti ir, priėjęs upelį, atsigulė gerti. Bet tik pasilenkė, tuoj jam kažkas čiupt už barzdos. Kai...

Žiema guli susitraukusi patvoryje. Blogai, galvoja. Ateina pavasaris. Nuvijo mane nuo laukų, išvys ir iš tos sodybos. Bet ne, nepasiduosiu! Užlįsiu už namo, kur saulės spinduliai nepasiekia, ir taip per- kentėsiu iki rudens.

Užlindo už namo, dar labiau susitraukė, kad būtų...

Kunigaikščiui dievas davė sūnų, po krikšto Joną. To vaiko lopšyje rado raštą. Tėvas pradėjo jį skaityti. Rašo, kad kai sūnus bus dvidešimties metų, tai jį praris žemė. Dideliai tėvas jį saugojo, neleido niekur be savęs iki dvidešimties metų. Paskutiniai metai prasidėjo — jau...

Paėmė broliukas sesutę už rankos ir sako:

– Nuo to laiko, kai mirė mūsų motutė, nebematom šviesios dienelės. Pamotė nuolat mus niuksija, o kai tik arčiau prieinam, spardo kojomis ir varo šalin. Vienintelis mūsų maistas – kietos duonos plutos, kur nuo kitų atlieka. Šuniui...

Vieno didelio miško pakrašty gyveno medkirtys su pačia ir turėjo tik vieną vienintelį vaiką – trejų metukų mergaitę. Bet buvo jie tokie vargšai, kad nesuteko net duonos kąsnio ir nežinojo, ką duoti savo vaikui valgyti.

Vieną rytą medkirtys susirūpinęs išėjo į mišką savo...

Ėjo kurpius su kurpaliais, sutiko velnią. Velnias sako:

—      Ar neitum pas mane siūti batų? Aš tau brangiai mokėsiu.

Kurpius sutiko, nuėjo į peklą ir siuvo. Naktim visi velniai išlekia iš peklos, o tam kurpiui liepia kurstyti peklą. Vėlės prašo nekurstyti. Jis klauso, nekursto....

Buvęs vaikas aštuonerių metų taip nebaugus, taip nebaugus, kad jis nė žinote nežinojęs, kas tai yra baimė. Jo tėvas vieną kartą parėjęs iš miško vakare ir sakąs:

—      Tai kad nusigandau, tai nusigandau! Kažin kas toks baisus man pasirodė — mane suėmė baimė, tai man net...

Pirma pasaka

Buvo kartą kurpius ir ne dėl savo kaltės taip nusigyveno, jog galų gale nieko daugiau jam nebeliko, tik gabalėlis odos vienai vienintelei batų porai. Sukirpo jis vakare tuos batus, rytojaus dieną sės prie darbo ir pasiūs. O kad jo sąžinė buvo švari, tai ramiai atsigulė...

Gyveno kartą Bagdade žmogus, kuris laikė save nelaimingiausiu iš visų. Viena, jis negalėjo rasti sau darbo ir neturėjo iš ko parūpinti savo šeimai pastogės. Lindėjo prisiglaudęs kieno sugriuvusiuose namuose už miesto. Antra, jis turėjo pačią, iš kurios niekada negirdėjo malonesnio...

Buvo diedas ir boba. Anie turėjo vieną berniokėlį. Kartą mama minkė duoną, o berniokėlis bėginėjo po pirkią su botagėliu. Tėvas sako:

—    Drikstelk mamai per nugarą!

Mama sako:

—   O kad tu skradžiai žemę nueitum!

Tėvas sako:

—      Eik paklausk mamą, kada nueit skradžiai...

— Savo pasakojimą pradėsiu nuo tų laikų, kai manęs dar nebuvo šiame pasaulyje.

Viename kaime, prie nedidelės, vešliais medžiais apaugusios upės, gyveno labai miela mergytė, vardu Jūratė. Ji turėjo mamą, kaip ir visi vaikai, tačiau tėvelis buvo miręs.

Jūratės mama vertėsi...

Buvo tėvas, mama ir sūnus Lipnikėlis. Jį įleisdavo į ežerą, ir jis ten žuvaudavo. Mama atneša jam valgyti ir šaukia:

—      Artyn martyn, artyn martyn! Artyn martyn, artyn martyn! Lipnikėli, atnešu, atnešu Košės puodą — viename svieste, Viename svieste, viename piene.

Atplaukė...

Buvo karalius ir karalienė, jie turėjo tris sūnus, juos leido mokytis. Bet vaikai vis tyčiojosi iš jų, kad jie neturi motinos. O jų motina buvo uždaryta tokiame mūre. Bet vieną sykį vaikai klausia tėvą:

—      Nagi, tėveli, ar mes neturim motinos? O tėvas sako:

—      Kurgi jūs,...

Kažkada labai toli, puikiuose rūmuose, gyveno turtingas žmogus, vardu Mėlynbarzdis. Tokią keistą pavardę jis gavo todėl, kad jo barzda buvo mėlyna. Pažiūrėti jis buvo rūstus ir žiaurus, o mėlyna barzda darė jį tokį baisų, kad niekas nenorėjo už jo tekėti. O Mėlynbarzdis...

Kitados gyveno toks siuvėjas. Turėjo jis tris sūnus ir tik vieną vienintelę ožką. Toji ožka visus juos savo pienu maitino, todėl reikėjo ją gerai šerti ir kasdien vesti pasiganyti. Sūnūs tai ir darė pakaičiui iš eilės.

Kartą nusivedė ją vyresnysis į kapus, kur buvo...