Tikroji ramybės prasmė

Gali pasirodyti keista, kad Krišna „Bhagavadgytai“ išsakyti pasirinko mūšio lauką. Kodėl iš daugybės būdų ir įvairiausių aplinkybių, kuriomis Jis galėjo kalbėti, pasirinktas būtent šis? Vienas atsakymas toks: nėra labiau komplikuotos vietos kaip mūšio laukas. Jis skirtas pralaimėjimui arba pergalei. Tik karas gali iškelti pačias blogiausias arba pačias geriausias žmonių savybes.

Užsiimdami Krišnos sąmonės praktika, niekada neturime pamiršti, kad ir mes paskelbėme karą Majai - iliuzinei energijai. Savo ruožtu Maja skelbia karą mums, kovojantiems su geismu ir godumu, kurie glūdi mumyse ir kuriuos norime sunaikinti. Todėl tikrosios taikos ar ramybės iškovojimas priklauso ne nuo to, kas mus supa, bet nuo mūsų proto ir širdies būsenos visose situacijose, į kurias patenkame.

Sykį gyveno karalius. Jis pasiūlė apdovanojimą menininkui, kuris geriausiai drobėje pavaizduos ramybę. Daugybė dailininkų nusprendė išmėginti savo jėgas. Karalius apžiūrėjo visus paveikslus, bet iš tikrųjų jam patiko tik du ir teko rinktis iš jų.

Viename paveiksle buvo pavaizduotas ramus ežeras. Jis priminė tobulą veidrodį, atspindintį aplinkui stūksančius kalnus. Visi, pamatę šį paveikslą, manė, kad jis geriausiai atskleidžia ramybę. Kitame paveiksle taip pat buvo kalnai, bet jie atrodė grubūs ir nykūs. Virš jų niaukėsi piktas dangus, iš kurio sruvo lietus ir blyksėjo žaibai, nuo vieno kalno krito putojantis krioklys - toks vaizdas toli gražu nepriminė ramybės. Bet už krioklio stirksojo uolos plyšyje išaugęs menkutis krūmokšnis. Tarp jo šakelių paukštė susisuko lizdą ir tenai, šėlstančių vandens srautų apsupta, tupėjo savo lizdelyje visiškai rami.

Karalius pasirinko antrąjį paveikslą ir paaiškino: „Ramybė - ne triukšmo, rūpesčių ar sunkaus darbo nebuvimas. Ramybė - gebėjimas būnant tarp viso šito vis dėlto išsaugoti giedrą savo širdyje.“

Būdami atsiskyrę, esame netrikdomos dvasinės pusiausvyros būsenos, kuri persiduoda ir esantiems šalia. Atsiskyrimas - tai gyvenimas viduje, išlikimas ten nepaisant išorinių įvykių. Jei viduje išliksime ramūs, tapsime mus supančių žmonių stiprybės ir stabilumo šaltiniu.