Pogimdyvinė depresija

Gal būt, iš pradžių, gimus kūdikiui, ne kartą beviltiškai nusiminsite ir atsiras pogimdyvinė depresija. Taip labai dažnai būna, ypač gimus pirmam vaikui. Jums neretai nusvirs rankos ir tiesiog atsisėsite Ir pravirksite. Arba jus gali kankinti baimė. Vienai moteriai atrodo, kad jos vaikas rimtai serga, kita galvoja, kad jos nebemyli vyras, o trečia beviltiškai nusiminusi, nes jai atrodo, kad darosi negraži..

Praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po kūdikio gimimo, gali prasidėti pogimdyvinė depresija (apatija, prislėgta nuotaika). Dažniausiai ji apima, grįžus iš gimdymo namų, kuriuose jums nieko netrūko, o dabar visi rūpesčiai dėl naujagimio bei namų ūkio gula ant jūsų pečių. Esmė čia netgi ne darbo apimtis,— gal būt, jums kažkas padeda jį nudirbti. Svarbiausia tai ta didžiulė bei visiškai nauja atsakomybė už kūdikio sveikatą ir dar plius ankstesnės šeimininkės pareigos. Be to, po gimdymo moters organizme vyksta įvairūs fiziniai ir psichologiniai kitimai, kurie iš dalies taip pat sukelia depresiją.

Daugelis motinų tiek nenusimena, kad jų jausmus apskritai būtų galima pavadinti pogimdyvinė depresija. Jūs, tikriausiai, galvojate, kad neverta aptarinėti nemalonių dalykų, kurių gali niekad neatsitikti.

Čia kalbu apie depresiją todėl, jog kai kurios moterys, praėjus daug laiko, man pasakojo: „Aš įsitikinusi, kad niekada nebūčiau patyrusi tokios slogios nuotaikos, jeigu būčiau žinojusi, jog tuo laikotarpiu taip būna daugeliui moterų. Maniau, kad mano pažiūra į gyvenimą galutinai pasikeitė. Jums žymiai lengviau pakelti bet kokį išmėginimą, jeigu žinote, kad ir kiti jį patyrė, ir kad tai laikina.

Jeigu prasidės depresija, pasistenkite nors šiek tiek nusiraminti. Daugiau rūpinkitės kūdikiu, ypač kai jis pirmuosius du mėnesius dažnai verkia, arba nueikite į kiną, kirpyklą, arba nusipirkite naują suknelę. Eikite retkarčiais į svečius. Imkite kartu kūdikį, jei nėra jo su kuo palikti. Arba pasikvieskite savo gerus pažįstamus. Tai vis tonizuojančios priemonės. Aišku, būdama prislėgta, neturėsite noro vykdyti panašių patarimų, bet, jeigu prisiversite, jūsų nuotaika žymiai pagerės. Tai taip pat svarbu kūdikiui bei vyrui, kaip ir jums pačiai. Jeigu vis tiek depresija po kelių dienų nepraeina ir netgi sustiprėja, geriausia pasikalbėti su patyrusia mama ar psichologu.

Būdama prislėgta, motina galvoja, kad vyras nuo jos atšalo. Viena, kiekvienam prislėgtam žmogui atrodo, kad aplinkiniai su juo nedraugiški. Antra, tėvas, kaip kiekvienas žmogus, pasijunta namuose nereikalingas, kai žmona ir visi kiti šeimos nariai' užsiėmę vien naujagimiu. Susidaro užburtas ratas. Kad galėtų iš jo išeiti, motina turi stengtis skirti dėmesio vyrui, nors ir taip jai yra daug darbo. Be to, reikia kaip galint labiau įtraukti vyrą į naujagimio priežiūros darbus.

Gimus kūdikiui, dauguma moterų be reikalo nuogąstauja. Joms atrodo, kad kūdikis per daug verkia, kad jis rimtai serga. Jos sielojasi dėl kiekvienos dėmelės ant kūdikio kūnelio. Jeigu jis nusičiaudi, galvoja, kad jau peršalo. Jos ant pirštų galų prieina prie vaiko lovelės patikrinti, ar jis kvėpuoja.

Gal būt, toks didelis motinos rūpestingumas šiuo laikotarpiu— gudrybė gamtos, kuri tokiu būdu nori priversti net labiausiąi neprityrusias bei nerūpestingas motinas kuo rimčiausiai eiti savo naujas pareigas. Ypač naudingi tokie pergyvenimai neatsakingoms būtybėms. Mažiausiai jų reikia sąžiningiems tėvams, nors būtent jie labiau už kitus nuogąstauja. Laimė, šis laikotarpis praeina.

Dar vieną moters nuotaiką vertą paminėti. Būdama gimdymo namuose, motina paprastai pasitiki medicinos personalu, prižiūrinčiu jos mažylį, ir yra jam dėkinga. Tačiau vieną dieną ji pajunta nenugalimą norą pati viską daryti ir būna be galo nepatenkinta, kad jai to neleidžia. Jeigu namie kas nors padeda motinai prižiūrėti naujagimį, ji vėl gali pajusti šiuos prieštaringus jausmus. Žinoma, noras pačiai prižiūrėti savo kūdikį yra natūralus, bet jis atsiranda ne iš karto, nes motina bijo, kad nesusidoros. Kuo šis nepilnavertiškumo jausmas iš pradžių bus stipresnis, tuo ji labiau norės įrodyti savo kompetentingumą paskui, kai taps drąsesnė.