Akmuo rogėse

Čia, Tauručionyse, buvo tokie mano dėdės Savickai. Tai jis važinėjo Merkinėn su kaimynu, su Marcinsku. Ir va atvažiavę, kaip dabar, Pakrikštės kalniukan važiuoja - kad guli avinas, bet didelis, bliauna. Tai jie sako:

- Žmogus kur pirkęs vežės, ir iššoko. Dėkimės rogėsna sau.

Jie dviese išlipo, įkėlė į roges.

Parvažiuoja namo, įėjo pirkion ir liepia vaikam eiti iškinkyti arklį ir, kas yra rogėse, išimt ir įnešt tvartan. Tie išeina, pažiūri - kad rogėse nieko nėra, tik didžiausias akmuo. Jie eina pirkion, sako:

- Ką tu, tėvai, liepei nešti tvartan, kad ten nieko nėra.

- Kaip nieko nėra? Ugi avinas!

- Išeik pažiūrėk, koks ten avinas - baisiausias akmuo.

Išeina pats pažiūrėt - kad akmuo.

Sako, kad velnias. Tai ir dar tas akmuo ant kiemo guli.