Arklių skundas
Švento Jono naktį kalbasi visi gyvuliai. Vienas žmogus, ganydamas arklius, sumanė pasiklausyti jų kalbos. Dvyliktą valandą vienas arklys sako:
- Rytoj aš negausiu nė kiek pailsėti, nes reikės mūsų ponui daktarą atvežti, bet aš nesuspėsiu atvežti, ir ponas mirs.
Antras sako:
- Ir man nebus geriau: vos tik tu išvažiuosi, tuoj man reikės kunigo važiuot, bet kunigo atvežti aš nesuspėsiu, ir ponas mirs.
Trečias sako:
- Jums tai jums, bet man tai sunkiausia: tuoj reikės giminėms žinią duoti, į bažnyčią nuvažiuoti, o galų gale - patį mūsų poną į kapus nuvežti.
Tas žmogus, išgirdęs, kad apie jį taip kalba, labai nusigando, apsirgo.
Tuoj su pirmuoju arkliu išvažiavo daktaro, o su antruoju kunigo. Bet nei vieno, nei antro nesuspėjo atvežti - jų ponas mirė. Su trečiuoju arkliu važinėjo pas gimines ir galų gale patį poną į kapus nuvežė.