Dvaro obelis

Aš nuėjau į dvarą. Ėjau pro dvarą, ir buvo tokia obelis. Pamaniau: „Įlipsiu į obelį, pasikrėsiu obuolių." Aš nieko nematau, o man kas sako:

- Nelipk! Išmes tave iš obels!

- Ne, kvailių pasaka! Velnias manęs neišmes! Aš įlipau į tą obelį - ir kad mane metė! Aš nieko

nejaučiau. Iškritau - ir negyva. Atsibundu - rankos, visi pečiai skauda. Tą ranką man išsuko, išnirau iškritusi. Paskui važinėjau toli prie daktaro.

Sako, velnias ten buvo. Sako, iš tos obels niekas obuolių nepasiskindavo.