Ežero žmogus

Netoli Širvaičių yra didelės pelkės, Tyruliais vadinamos. Ten buvęs didelis ežeras, kuris užžėlęs, ir tik vietomis yra akys. 1863 metais tose pelkėse yra prigėrę labai daug lenkų. Rusai, bekariaudami su lenkais, užvarė lenkus į tas pelkes, ir ten daug jų prigėrė.

Kartą žmogus atėjęs į tas pelkes ančių šaudyt. Ten buvę labai daug ančių. Jos plaukiojo po akis ir rinkosi sau maisto. Atėjęs žmogus įlindo į karklyną ir laukia. Betupėdamas karklyne, pamatė būrį ančių ir labai nudžiugo. Nemažai jų prisišaudė. Žmogus dar labiau nudžiugo, nes antys buvo riebios. Paskui, krūme betupėdamas, pamatė kitą žmogų, kuris, iškišęs galvą iš vandens, rankomis įsikibęs į krantą, ėmė į jį žiūrėti. Medžiotojas, pamatęs mėnesienoj prie vandens bjaurias akis, labai persigando. Nieko nelaukdamas, nepasiėmęs nei ančių, leidosi bėgti namo. Parbėgęs viską papasakojo namiškiams.

Kitą dieną nuėjęs neberado ančių - jas buvo paėmęs tas žmogus, kuris buvo galvą iškišęs iš ežero.