Gyvatės dvaras

Nujojo vienos moterys naktigonėn. Tik viena moteris ir sako:

- Čia negraži vieta. Jokim iš čia! Visos ėmė ir nujojo toliau, o viena liko.

- Man, - sako, - gerai ir čia. Aš niekur nejosiu. Ji likus užmigo. Ją budina, kelia kokia ponia.

- Kelkis, - sako, - čia mano dvaras! Ji nubudo, bet nesikėlė.

Užmigo. Vėl ją kelia ta pati ponia. Ji vėl nesikėlė. Jau trečią kartą kai liepė keltis, tai pasikėlė. Žiūri, kad prie jos guli didžiausia gyvatė - stora stora! O prie jos didžiausias urvas. Tai gal ta gyvatė ją ir kėlė - ten jos gyvenimas buvo.