Gyvulio globėjas

Seniau didesnieji ūkininkai visuomet laikydavo žalčius. Pas vieną ūkininką užėjo medžių kirtėjai ir paprašė naktigulto. Juos tenai priėmė. Jie, pašiūrėj gulėdami, pamatė, kad vaikštinėja žaltys. Jie nieko nepagalvojo ir jį užmušė. Ateina ūkininkas pašiūrėn, žiūri - kad žaltys užmuštas. Tuoj jis nubėgo gurban - o ten jautis guli nudvėsęs. Atbėgęs pradėjo bartis, kam žaltį užmušė - jo jautis nudvėsė.

Matai, seniau kiekvienas gyvulys turėjo kaip ir globėją žaltį. Jam nudvėsus ar jį užmušus, turėjo dvėst ir gyvulys.