Išgelbėta jaunoji

Bernas kūreno jaują - statys linus. Bet parėjo namo, pasėdės, kol sudegs malkos. Pasėdėjęs vėl nuėjo kluonan ir pro pravertas duris mato, kad prieš ugnį sėdi ir šyla jaunoji. Vilko kailis atmestas. Jis mato ją, o ji nemato. Jis regi - graži, jam patinka. Net ir tuoktųsi su ja, bet nežino, kas daryti. Stovi, stovi, net drebėt pradėjo. Stovėdamas ir sušalo, ir bijo. Užtai ir dreba. Tik vienu metu šoko ir nustvėrė ją glėbin. Vilko kailį nutraukė ir metė ugnin. Tai kol kailis degė, ji visokiais balsais spiegė. O kai sudegė, nurimo. Tada jis parsivedė ją namo. Palaukęs kiek, su ja ir susituokė. Tai dešimt metų nekalbėjo, bet paskui pradėjo.