Išgelbėtas velnias

Kartą užėjo didelė perkūnija. Perkūnas daužė be pasigailėjimo kas tik pakliuvo. Lietus pylė kaip iš kibiro. Žaibai varstė dangų kryžiais. Į vieną trobelę pas senelius pasibeldė sušlapęs pakeleivis. Geri žmonės priėmė jį ir sušildė. Pasirodė, kad tai buvo velnias, nes jis neturėjo nosyje skylučių ir turėjo arklio kojas. Žmonės nusigando ir pradėjo šlakstyti švęstu vandeniu. Velnias pradėjo cypti ir prašyti, kad jam leistų pasislėpti nuo Perkūno, o jis duosiąs jiems maišą pinigų. Velnias prašė, kad jį užkištų butelyje su šermukšniniu kumščiu, antraip jis mirsiąs iš baimės. Žmonės taip padarė.

Praėjus audrai, velnią paleido iš butelio, ir jis apdovanojo žmones.