Įsigyta gyvatės karūna

Trinkuškių kaimas stovi ant Ligajos ežero krašto. Tam ežere yra sala, žmonių vadinama Žagarine. Kartą toks Trinkuškių kaimo prastas žmogus Miškinis nusiyrė ton salon statyti tinklų. Tik pamatė didžiausią gyvatę, ir su karūna! Jis bėgt, o ji vyt. Jis nusimetė nuo savęs ir vieną, ir kitą rūbą, kuriais buvo apsivilkęs. Galiausiai neturėjo ko mesti, tai numetė nuo kaklo šilkinę skarelę. Tada jau nubėgo lig laivelio ir nuplaukė.

Rytą ar gal dar kitą dieną nuplaukė jis ton salon pažiūrėti. Rado - visi rūbai, kuriuos numetė, bėgdamas nuo gyvatės, sudraskyti į mažus gabalėlius. O ta šilkinė skarelė, kurią numetė gyvatei, stovi visa.

Ir ne tik skarelė nesudraskyta, bet ant jos padėta graži, tarsi auksinė karūna, ta karūna, kurią gyvatė turėjo ant galvos. Jis pasiėmė tą karūną ir kai ją turėjo prie savęs, tai viską žinojo, kas kur darosi.