Išvarytas velnias

Netoli mūsų, Nuolekų kaime, Lyduokių parapijoj, buvo burtininkas Karklas - senas bernas. Vieną kartą jis buvo pajauniuose su pamergėm. Visiem pripylė po stikliuką degtinės, ir jis paėmė vienai pamergei pripylė. Paėmus gerti, ji pamatė, kad tokios kirmėlaitės kruta. Ji negėrė. O visi sako, kad burtininkas padarė. Jis klausia:

- Ko tu negeri?

- Kad pabūrei.

Paskui kitai pamergei pabūrė - ir ta gėrė. Ir ėmė pilve šnekėt velnias. Šnekėjo viską, šnekėjo:

- Duokit valgyt, duokit gert! Pieno duokit, mėsos! Ji labai išsigando.

Jis mokėjo padaryt ir atidaryt, atitaisyt. Ėmė nuvažiavę jį prašyt.

- Kaipgi čia tu padarei jaunam žmogui? Tada tas liepia, sako:

- Išlįsk! Pilve sako:

- Per kur? Aš pro galvą lįsiu! Sako:

- Negalima!

- Tai aš lįsiu pro pilvą!

- Negalima!

- Tai, sako, - pro ranką!

- Negalima!

- Tai, sako, - pro koją! Sako:

- Negalima! Tik pro vieną kojos mažutį pirščiuką! Tai kaip lindo, ir nunešė kojos mažutį pirščiuką.

Jis davė vaistų, ir nieko nebuvo.

Kurie moka tik paburt, tai bjaurūs. Kiti moka ir atburt.