Kačių kilmė

Senovėje buvo toks ūkininkas. Jį apipuolė pelės. Bet senovėje nebuvo kačių. Jis ėjo verkdamas per mišką, kad negali niekur nieko pasidėti. Sutikęs gražią šviesią moteriškę. Ta moteriškė klausia:

- Žmogeli, ko tu verki?

Ūkininkas suprato, kad čia Marija, ir sako:

- Ko neverksi, moteriške, kad mane apipuolė pelės, jau nėra kur pasidėti.

Marija jam padavė pirštinėles ir sako:

- Kai parneši jas, mesk į ugnį - ir tuoj atsiras katė.

Ūkininkas parėjo namo, metė pirštines - ir tuoj atsirado katė. Vakare, kai visi sugulė, užgesino šviesą, tuoj ėmė pelės bėgioti po trobą. Katė nušoko nuo krosnies, ėmė pjauti peles ir dėti į krūvą. Tie seneliai labai mylėjo tą katę.

Nuo to laiko atsirado katės.