Katinas laively

Mano tėvas pasakojo. Nuėjo žuvaut Gulbinio ežeriukan. Nieko nesugavo. Nusiyrė su laiveliu toliau nuo kranto ir pamatė, kad jo laivelio gale tupi juodas katinas. Tai mano tėvas semtuku pasėmė vandens ir pylė jam akysna. Tuokart katinas prapuolė. Pasiyrė toliau - ir vėl tas pats katinas sėdi. Ir vėl pylė vandeniu - ir vėl pradingo. Taip triskart darė.

Pagaliau tėvas ir turėjo išbėgti iš ežero - pamanė, kad kažkas negera yra...

Kitą kartą kai jis ėjo žvejot, tai kiaulė po laiveliu ūžavo ir ūžavo. Ir vėl turėjo pabėgti. Jo laivo nevertė, tik ūžavo. Jis tik balsą jos girdėjo.