Kavalierius tuščiais batais

Tai atsitiko prieš kokį šimtą metų. Prie Deveikių kaimo, Šeduvos rajone, tuomet augo eglių miškelis. Tame miškelyj buvo kupstas. Sakydavo, kad toje vietoje yra kažkas laidotas. Prie to miškelio vyrai naktimis ganydavo arklius.

Kai tik ateidavo naktis, ant to kupsto išdygdavo sėdintis kavalierius su balta apykaklėle ir skrybėle. Tas kavalierius sakydavo vyrams:

- Einam ristynių.

Atsirasdavo drąsuolių ir eidavo su tuo kavalierium ristynių, bet jie visiškai nusikankindavo, privargdavo, o to kavalieriaus neužgalėdavo. Prieš dvyliktą valandą tas kavalierius prapuldavo.

Suko galvas vyrai, kas čia per kavalierius. Kartą besirisdami sumanė užminti jam ant kojų. Užmynė ir žiūri - tuščias batas, be pėdos. Suprato tada, kad jis velnias. Nuo to karto nebeidavo su juo ristynių, ir tas kavalierius nustojo rodytis.