Kiškio pranašystė

Kiškis labai norėjo miežių prisiėst. Atsigulė pagal ežią, ir jį užtiko medžiotojas. Užtiko medžiotojas ir jau norėjo jį nušaut. Iš karto negalėjo nušaut, tai tas kiškis pabėgo toliau. Pabėgo toliau ir dar atsigrįžęs pažiūrėjo. Medžiotojas kaip dėjo, tuoj klankt jį ir nušovė! Nenušovė visiškai, bet peršovė. Tai jis ir pasakė:

- Bet ne laikas tau, kiškeli, čionai vaikščiot, lygias pievas mindyt!

- Bet, negailestingas medžiotojau, ir tau Dievas nepagailės kulkos. Tu žūsi kare. Kaip aš dabar tarsi karan papuoliau, taip ir tu, - kiškis sako, - papulsi ir kare pražūsi!

Tas žmogus tą kiškį pasiėmė, kažkur nusinešė, pardavė už pinigus. Paskui toliau keliavo ir užėjo paprašyti nakvynės, valgyti. Jį priėmė, kambary paguldė. Tuo tarpu užėjo vagys, manė, kad tas medžiotojas yra šeimininkas, ir jį nušovė.

Kiškis jam nulėmė tokią laimę, kad jis nuo kulkos mirs.