Laumių audeklai
Vieną kartą ėjo neturtinga moteris dauba ir rado baltinant patiestus tris audeklus. Ji apsidairė, galvoja: „Kad nieks nematytų, reikėtų vieną pasiimt." Ir priėjusi ringuojasi vieną. Klauso - iš kažkur balsas sako:
- Rėžyk ir siūk, tik galo nežiūrėk, tai užteks, kol gyva būsi!
Ji paėmė, parsinešė ir rėžė, siuvo kiek metų. Kai nusibodo, išvyniojo pažiūrėt, kas viduj yra. Nieko įdomaus nerado, tik audeklas pasibaigė.
Tai buvo laumių audeklai.