Miško sargas

Viename kaime gyveno labai tikintys žmonės. Sekmadieniais jie nieko nedirbdavo. Kartą atvažiavo vienas svetimtautis iš kitos šalies. Jis nupirko didelį miško plotą ir sumanė jį iškirsti. Jis pasamdė žmones to miško kirst. Žmonės, kai atėjo sekmadienis, nėjo į darbą. Tas svetimtautis nuėjo tų žmonių varyt. Kad jis ėmęs juos mušt ir vyt į darbą! Tie nubėgo ir jau norėjo pradėti kirsti - bet tik atūžė per medžių viršūnes kažkas panašus į mešką ir suriko:

- Kas jus čia varė mano miško kirsti?! Greičiau išnykit man iš akių!

Žmonės tekini išbėgioję į namus. Šeimininkas dar norėjo juos suturėt, bet negalėjo; žmonės išsigando ir išbėgiojo. Bet greitai jis pamatė ir pačią baidyklę. Kad ims ant jos rėkt ir duot botagu! Kad ims rėkt:

- Tu čia man žmones išvaikei! Aš tau parodysiu, tu nevidone!

Bet baidyklė kad suriks ant to žmogaus:

- O kas tau leido mano mišką kirst?! Aš tau parodysiu!

Kad čiups tą žmogų ir kad tėkš ant žemės, kad jis visas sulindo! O toj vietoj, kur jį sumetė, atsirado didelis liūnas. Į jį niekas negalėdavo įeiti. Naktim girdėdavosi, kaip tas svetimtautis rėkia ir vaiko žmones miško kirsti.