Mitologinės sakmės

Buvo toks labai turtingas žmogus. Jis turėjo daug pinigų. Kada jau paseno, sirgdamas prašė savo sūnų, kad jam atneštų varinį ąsotį su auksu pasidžiaugti dar prieš mirtį. Sūnus, nieko nemanydamas, atnešė jam tuos pinigus. Tas senis besidžiaugdamas pradėjo po vieną ryti ir surijo...

Ėjo moterys į bažnyčią ir sutiko senuką. Jis atrodė toks keistas, ir jos ėmė juoktis. Jis sako:

- Na, na, iš jūsų labiau juoksis.

Truputį paėjus, pradėjo tekėti per kelią upelis. Taip srauniai vanduo teka per kelią. Moterys pradėjo sijonus kelti aukštyn ir bristi per vandenį....

Senas ūkininkas, sulaukęs šventės, visus per prievartą išsiuntė bažnyčion. Jam rodės, kad visi išėjo, bet vienas bernas liko. Tas bernas neturėjo kuo apsivilkt, tai pasislėpė ir liko. Užlipo jis ant tvarto ir guli. Tik girdi - kažkas ateina. Žiūri - ūkininkas. Jis guli ant...

Seniau vienas ūkininkas, nesulaukdamas prie Kūčių pareinant bobų iš pirties, paėmė šautuvą ir išėjo į krūmus zuikių tykoti. Praėjęs gabalą krūmų, priėjo gražią vietelę ir atsisėdo po beržu. Besėdint pradėjo kaukti vienas, du, trys vilkai. Netrukus ėmė kaukti iš visų...

Gegutės žiedas yra augalas, turintis burtų jėgą. Jis auga miške, jo aukštas stiebas retai apaugęs priešpriešiniais lapais. Augalo žiedas melsvas, susidedantis iš daugelio smulkių žiedelių. Gegutės žiedo šaknys susikryžiavusios, kaip dvi rankos su pirštais. Viena didesnė šaknis -...

Kitą sykį buvo našlė. Ji turėjo dukterį. Kaip motina taip ir duktė - abu buvusios raganos. Pas jas tarnavęs vaikėzas, vardu Jonas.

Motina ir duktė išvirdavo kažkokios košės, vakare ta koše pasitepdavo pažastis - ir jų nelikdavę.

Jonas, nužiūrėjęs, kur tą košę deda,...

Vienas senis turėjo baisiai daug aukso. Jis pradėjo sirgti ir nujautė, kad gali greit mirti. Gaila vaikams palikti auksą.

Vieną kartą, kai visi išėjo iš namų, jis pasiėmė auksą ir išėjo miškan paslėpti. Bernas nujautė, kad ūkininkas turi aukso, ir sergėjo.

Senis prie vieno beržo...

Važiavau kartą iš Salako į Gerveliškių kaimą. Kokius tris kilometrus reikia važiuot mišku.

Štai randu vienoj vietoj prie pat kelio - guli, apie kelmą apsiraitęs, žaltys. Šildosi saulėj. Galva padėta ant kelmo. Mano arklys buvo geras, bet ir botagas šmaikštus, šikšninis. Tai aš,...

Seniau žmonės švento Jurgio vigilijoj turėdavo nešti bažnyčion dovanų. Daugiausia duodavo ūkininkai. Viename sodžiuje gyveno seniukas, kuris turėjo margą karvę. Vienais metais jis sumanė nenešti bažnyčion dovanų ir, pasiėmęs kirvį, išėjo miškan. Ten jis išgirdo, kad šventas...

Buvo ponas ir turėjo gerą piemenį. Tas piemuo nuvarė jaučius ganyt. Šituos jaučius praganė. Parėjo namo, ponas rėkia:

- Eik ieškot!

Šitas piemuo pasiėmė tris šunis su savim, nes jau tamsu buvo, bijo, ir nuėjo į mišką ieškot jaučių.

Po mišką vaikščiojo, vaikščiojo - niekur tų...

Vienas žmogus pasamdęs vėjus ežerui išpūsti. Vienas pūtęs pūtęs - ežeras iškyla, bet ir vėl atkrinta. Dviejau pūtę, bet ir tai nevykę. Paskui atėjęs trečias. Pūtę pūtę - bet ežeras ir vėl atgal atšokąs. Paskui davė žodį ketvirtam. Tada jie iš visų pusių pradėję...

Vienas žmogus nusipirko juodą knygą ir skaitė: „Ateis nematytų vyrų."

Prisirinko į gryčią visai nematytų vyrų ir prašo darbo. Žmogus ką tik pasako, tuojau jie padirba.

Padavė jiems rėtį ir liepė iš ežero išsemt vandenį. Ir tą tuojau išsėmė. Atėję vėl prašo darbo.

Buvo...

Pasakojo man senelė. Ėjo ji su savo mama. Čia, Kriūkuose, prie miško yra tokia bala Dilgynė. Toji Dilgynė, sakoma, be dugno, susiekia su Dusios ežeru. Buvo taip, kad sugavo žuvį ir pririšo jai skambutį. Tai ėjo ta senutė su maža mergaite, priėjo prie tos Dilgynės, ir išplaukė...

Vieną kartą susitiko dvi ugnys, vieno kaimyno ir kito. Viena ugnis sako:

- Mano šeimininkas labai blogas, niekada nei užkloja, nei pakloja. Deginsiu jį.

Kita sako:

- Degink, kad nori, bet nesudegink mano šeimininko ratų, kurie stovi tavo šeimininkų paklaimėj, nes mano šeimininkas geras -...

Ūkininkas arė visą dieną. Tada paleido jaučius ganytis. Jie ganėsi, ganėsi, o paskui ir pradingo. Ūkininkas ieškojo ieškojo, bet niekur nerado. Tada eina namo pro paparčius, ir vyžon įkrito paparčio žiedas. Parėjo namo - iš karto sužino, kur jo jaučiai. Jau aušta. Gaidys ėmė...

Kartą vienas žmogus važiavo į vestuves. Važiuodamas pro ežerą, rado bežvejojančius žvejus, kurie buvo pagavę labai daug žuvų. Atvažiavo tas žmogus į vestuves, įėjo į pirkią ir sako:

- Kai važiavom pro ežerą, tai kad pagauta žuvų tokia baisi daugybė, net tinklai nekelia!

...

Mūs tėtukas kažkur regėjo, bet kur - nežinau. Tai jos (tos sirenos) paleistos į kažkokią vonią. Kasa ilgiausia ant tos uodegos guli, ir rankos yra. O nuo pusės - jau žuvis. Vadino sirenomis. Ir verkia, baisiai jos verkia - labai laukia pasaulio pabaigos. Tada jos bus kaip ir visi...

Pas mano senelį priprato vilkas. Kai tik žiema ateina, ir vilkas ateina. Dieną jis kur vaikšto, o naktį įlenda tvartan ir guli prie gyvulių. Pritaisė jam skylę lįst.

O seniau žydai vilko iltį kabindavo ant kokio raištelio vaikui ant kaklo. Vaikas pagraužia tos ilties, tai jam išauga...

Senovėje skerdžius praganė gyvulius ir nuėjo į krūmus ieškoti. Ir staiga jam į vyžą įpuolė paparčio žiedas. Paėjo jis toliau - kad jau žino, kur tas veršiukas. Atsirado greit ir velnias. Sako:

- Pamainykim batus į vyžas.

Skerdžius sutiko.

Nusiavė tą vyžą, velnias už...

Žmonės ganė naktimis arklius. Ūkininkas ėjo arklių ganyti ir ten nakvot. Prie kelio sėdi žilas senelis, kišą jam sužeistą pirštą ir sako:

- Žmogeli, aprišk man pirštą.

Žmogus truputį išsigando, kaip turėjo apynasrius rankose, šėrė jam per galvą ir pasakė:

- Prapulk tu po...

Vienas žmogus kartą ėjo į Ilgio ežerą meškerioti. Prisiartinęs prie ežero, pamatė didelę žuvį. Toji žuvis buvo labai didelė. Jos akis kaip rėtis. Tas žmogus labai nusigando ir ėmė meškere durti į tą žuvies akį. Bedurdamas pajuto sopulį. Paskiau žuvis išnyko, o jis...

Mano tėviškėj tvarte kasmet gyvatė vis kokį gyvulį užkirsdavo. Mama pradėjo sakyt savo nelaimę žmonėms.

Jurgiškių kaime gyveno toks Rančius. Kartą tas Rančius atėjo pas mus. Mama ir pasisakė jam savo nelaimę. Tai jis tvartan nuėjo, prie tvarto stovėdamas, kažką...

Vieną dieną žmogus, per girią eidamas, iš tolo pamatė ugnį degančią ir išgirdo lyg ką šnypščiant. O priėjęs arčiau tarp ugnies rado į žiedą susirangusią angį. Aplink liepsnos žiburiavo, nebuvo per kur išbėgt. Žmogui bežiūrint, angis prakalbo vaitodama:

- Gelbėk mane iš...

Vieną žmogų, grįžtantį iš darbo namo per tiltą, nustūmė vėjas ir labai sumušė. Jis verkdamas išlipo iš upės, parėjęs namo, papasakojo pačiai, kad jį vėjas numetęs nuo tilto, o už tai eisiąs skųstis. Pati draudė, bet žmogus jos neklausė. Šiam nuėjus į dvarą, teisėjai...

Ėjo žmogus kažkur kelionėn. Eina jis vienu keliu, ir tas jo kelias kaip tik susibėga su kitu. Ir susitiko jis - eina koks seniokas ir neša ant pečių maišą.

- Kur eini? - klausia jį seniokas.

Jis pasakė.

- Ir aš ten einu, - sako senelis.

Vadinasi, abu eina vienon pusėn. Tai dabar...

Taip buvo mums bernaujant, dar aš pats jaunas buvau.

Buvo Vaičiukiškėj vestuvės. Tai ten panelės buvo paprašytas muzikantas - toks senelis. O jaunikis, Česukas iš Bulainiškės, atsivežė labai gerus muzikantus - su cimbolais, su smuikom, su klernetais visokiais. Kai atvažiavo, šitie...

Čia, Tauručionyse, buvo tokie mano dėdės Savickai. Tai jis važinėjo Merkinėn su kaimynu, su Marcinsku. Ir va atvažiavę, kaip dabar, Pakrikštės kalniukan važiuoja - kad guli avinas, bet didelis, bliauna. Tai jie sako:

- Žmogus kur pirkęs vežės, ir iššoko. Dėkimės rogėsna sau.

...

Kitą kartą vienas sodietis nuėjęs užkuriais į miestą už miestietės. O ta buvus ragana. Ji ant savo vyro supykus, pavertus jį į šunį ir išvarius. Tas šuva bėgąs per laukus, per miškus ir radęs vieno dvarininko arklininką, arklius beganantį. Tas žmogus, arklininkas, šį pamatęs...

Ieva vakare ganė arklius. Kūreno ugnį. Tik pamatė - nuo ežero ateina labai didelė boba. Kojos nepaprastai didelės, vyžotos. Priėjo prie ugnies, pašildė kojas - pirma vieną pašildė, o paskui kitą. Bobos nosis be skylelių. Tada kai ėjo, ir įėjo ežeran.

Seniau seni žmonės sakydavo, kad kam pasiseka rast gyvačių karaliaus karūną, tai tas žino, kur visam pasauly pinigai užkasti, ir ką kas galvoja. Bet labai sunku prieiti prie gyvačių karaliaus ir gauti tą karūną. Jeigu nori prie jo prieiti, tai reikia nuogai nusirengti ir apie visą...

Vienas žmogus anksti rytą ėjo grybauti. Nieko prie savęs neturėjo, tik pintinėlę. Eina mišku ir mato, kad prieky jo kažkas nuo žemės pasikelia ir prigula, pasikelia ir prigula. Prieina arčiau, žiūri, kad vilkas prideda ausį prie žemės ir klauso, kur piemenys išgena bandą ganyt....

Ėjo keleivis ir rado koplyčėlę, kurioj buvo šventieji ir prie jų metami pinigai. Šalia buvo išpieštas velnias. Keleivis ir sako:

- Še tau, velneli, kapeikėlę.

Ir eina toliau. Tik iš už nugaros pasiginė jį toks ponaitis.

- Seneli, kur eini? - sako velnias.

- Bene gausiu nakvynės, -...

Pabremenio kaime, Šilalės valsčiuje, Tauragės apskrityje, Petras Kuizinas ir kiti kaimynai ganę arklius. Ir išgirdę vidurnaktį pliauškinant botagais. Jie visi sužiurę ir pamatę didžiausį pulką zuikių atvarant. Jie norėję šauti, o tie varytojai sakę:

- Nešaukit, atbėgs dar...

Pažemiškių kaimo gyventojas Čebatariūnas Adomas šventą dieną ėjo iš Saksoniškių kaimo, iš vakaruškos. Eina pro Dūkšto parapijos kapus. Mato - sėdi prie kapų ant akmens koks vyras nepažįstamas su armonika. Gundo Čebatariūną mainyt armonikom.

- Gal tavo bloga? - sako...

Mano tėvas pasakojo. Nuėjo žuvaut Gulbinio ežeriukan. Nieko nesugavo. Nusiyrė su laiveliu toliau nuo kranto ir pamatė, kad jo laivelio gale tupi juodas katinas. Tai mano tėvas semtuku pasėmė vandens ir pylė jam akysna. Tuokart katinas prapuolė. Pasiyrė toliau - ir vėl tas pats...

Kai gyvatė vaikuojasi, tai ji lipa į medį. Kai tik iš jos gyvatukas krinta, tai ji tą savo vaiką mirtinai kerta. Jei kuris gyvatukas išsprūsta, nukrinta ant žemės ir pabėga, tai tas ir užauga. Jei visi gyvatukai užaugtų, jei gyvatės jų nekirstų, tai gyvačių būtų tiek privisę,...

Švento Jono naktį kalbasi visi gyvuliai. Vienas žmogus, ganydamas arklius, sumanė pasiklausyti jų kalbos. Dvyliktą valandą vienas arklys sako:

- Rytoj aš negausiu nė kiek pailsėti, nes reikės mūsų ponui daktarą atvežti, bet aš nesuspėsiu atvežti, ir ponas mirs.

Antras sako:

- Ir...

Mano tėvas, mažas būdamas, ganė. Labai griausmas griaudė. Tik kerta, tik kerta! Mato jis, kad iš po kelmo išlindo mažas ožiukas. Ožiukas liežuvį iškišo ir rodo griausmui. Tai griausmas kad kirto ožiukui! Va, jau, rodos, ir užmušė ožiuką. Žiūri jis, kad kelmas atverstas ir kelios...

Laumakiuos kažkada buvęs didelis medžiotojas. Šventą dieną prieš pietus išėjęs zuikių medžioti, ir ėmęs netoli gončas skalyt. O gončo jis neturėjęs. Ir ėmę jam zuikiai bėgti: tuoj vienas, antras, trečias - ir toliaus lig dvylikos. Galiausiai ir pats gončas atbėgęs - baisus,...

Bivainis iš Giteniškių kaimo, Salako parapijos, ėjo pas paną į Cigoniškių kaimą. Vieną kartą prasėdėjo ilgokai ir eina namo. Eina pro alksnynioką

ir kad pabaiso jam! Tik mato - sėdi ant kelio didelis didelis gyvulys, nei šuva, nei vilkas, ir rūko pypkę. Mato Bivainis, kad čia...