Mitologinės sakmės

Ką vienas žmogus nakčiai jaujoj pastatydavo džiovint, - miežius, avižas ar ką kita, kai seniau kuldavo rankom, - tą rytą rasdavo iškulta.

Kartą užėjo pas tą ūkininką meškininkas su meška. Prašosi nakvot. Gal vietos nelabai buvo, ar kas, kad jam pasiūlė eit gulti jaujon. O gal...

Kai mano brolis pas Gerybą tarnavo, kartą buvo didelė vėtra. Išlaužė visus medžius, Kiūpelio naują trobą nuvertė. Antrą vakarą brolis vedė arklius į ganyklas. Ir sutikęs tokį ponaitį su skrybėle. Ir prašo jis:

- Pajodink mane.

- Gerai, sėsk.

Jis vedė du arklius. Ir tas...

Kartą kaimynams prisisapnavę, kad giliai dirvoje esą užkasti pinigai, ir kad jie turį eiti juos iškasti. Įpusėjus vidurnakčiui, abu vyrai pasiėmė kastuvus ir nuėjo kasti lobio. Tik prieš kasdami susitarė, kad nebijos ir nepabėgs. Pirmiausia kasa vyresnysis. Kasa jis, kasa, jau...

Kada yra perkūnija, tai negalima su kepure troboje sėdėti, nes Perkūnas tą žmogų gali nutrenkti.

Kartą trys vyrai sėdėjo ant vieno suolo troboje ir vidurinis jų buvo su kepure. Tai kai trenkė perkūnas, tai tą kepuriuotą nutrenkė negyvai. O jo draugai liko sveiki.

Įkirtusi žmogų, gyvatė daugiau kirsti nebegali, nes nebeturi nuodų. Nuodus ji gauna tik iš driežo. Susitikusi driežą, gyvatė prašo nuodų, ir driežas jai duoda. Todėl driežas yra vadinamas gyvatės daktaru.

Kartą Antanavo dvare piemenys ir pristovas ganė didelę dvaro bandą. Viena piemenė griaudžiant ėmė, paleidusi plaukus, šokti, kad lietus plaukus išlytų. Pristovas sakė:

- Nešok, vaikeli, matai, kad dangus neramus.

Bet ta neklausė ir šoko toliau. Perkūnas kad trenkė, nuplėšė tai...

Viesulą seniau žmonės vadino derliaus tekiu. Jei per metus jis dažniau pasirodo, pasikelia - būna derlingesni metai. Tada žmonės sakydavo: - Šiemet bus geras derlius! Jei staiga pakyla viesulas - velnias eina pietauti.

Kalėdų naktį gyvuliai šnekėdavo. Kitąsyk, sako, žmogus norėjo ištirti ir klausės, ką gyvuliai šneka. Nuėjo į tvartą ir sėdėjo, laukė. Prašneko gyvulėliai, sako:

- Ačiū Dievui, šiemet išmisim, daug grūdų yra varpose.

Tas žmogus paėmęs ir iškūlęs tuos šiaudus. Paskui visi...

Mano senelė pasakodavo, kad buvo toks žmogus žiniuonis. Žmonės pas jį kaip vanduo plaukė visokių patarimų pasiklaust. Kas ką pavogdavo - vis pasakydavo, kas apsirgdavo - pagydydavo.

Sakydavo, kad reikia šv. Jono naktį išgulėti paparčiuose, tai viską žinosi. Tas žiniuonis visą...

Kokių penkerių metų mergytė žaidė ore ir pamatė, kad pešasi gyvatė su rupūže. Tai mergytė paėmė rykštę ir pylė gyvatei per buožę. Gyvatė tada įgėlė mergytę. Mergytė ten, ore, įgelta ir gulėjo. Tiktai pamatė, kad atrėplioja rupūžė. Ta rupūžė ėmė ir išžindo...

Buvo vienas burtininkas. Kartą jis nuėjo į mišką. Kitas žmogus buvo miške ir pastebėjo, kad jis nešasi kažkokius pagaliukus, susmeigė juos į žemę, nusirengė drapanas, persivertė per galvą - pavirto vilku ir nubėgo į mišką. Tas žmogus viską matė ir atėjęs apžiūrėjo tuos...

Apstainy (Vilkiškių parapijoje, Tilžės paviete), ugniai atsiradus, ūkininko dukterys vis klykė, kad ir stuba neužsidegtų, o su ja ir jų visos puikės. Bet tuo žygiu Vilkiškių dvaro užveizdas, raitas atpleškinęs ir, tris kartus apie ugnį apskriejęs, kiek įgalėdamas skubinosi per...

Prie kažkokio šaltinuko augo toks krūmas su nepaprastomis uogomis. Žmonės jų nevalgė. Kartą žmogus ėjo ir mato, kad gyvatės slenka ir slenka prie to krūmelio. O jau buvo ruduo, jau buvo laikas joms miegoti. Jos visos skina po uogą nuo to krūmelio ir šliaužia šalin. O tų gyvačių...

Dusetų ežere gaudė žvejai žuvis. Vieną valkšną traukdami, labai sunkiai traukė. Ištraukė labai daug žuvų, tarp kurių buvo viena žuvis labai graži ir ant galvos turėjo karūną. Visiems pažiūrėjus, savininkas liepė paleisti žuvį, nes karalius turi valdyti savo karalystę.

Vienam ūkininkui kažin kas nukirpdavo avis. Kai tik avys apželdavo, tai kiekvieną naktį rasdavo po vieną ar po kelias avis nukirptas. Vieną naktį ūkininkas su visa šeimyna išėjo saugoti, ar kas neateis. Apie vidurnaktį pastebėjo, kad kažin kas įėjo į avių tvartą. Tuojau...

Bakainių kaime, Surviliškio parapijoj, užsidegė namas. Viena moterėlė atsinešė šventos Agotos duonos ir norėjo ją mesti į ugnį, kad ši nesiplėstų. Tuo laiku nutrūko moterėlės ožka, ir ji ėmė vytis tą ožką kaimo keliu. Ta ugnelė, peršokdama nuo vienos trobos ant kitos,...

Kitą kartą ėjęs vaikis arklius nuvedęs. Veizi - moteriškė velka tokią skarą ir sako:

- Man per pusę, per pusę!

Tas vaikis paėmė tuos apynasrius ir sako:

- Man visas! Man visas!

Ir velka tuos apynasrius.

Parėjo. Senovėj tokios priemenės buvo, ir pakabino tuos apynasrius priemenėj....

Vienas žmogus anksti rytą išėjo prie arklių. Ir jam reikėjo eiti per mišką. O ten šlapia. Tai jis buvo su dideliais auliniais batais. Na, dabar jis pareina namo ir nesiliauna savo kaily: jis viską mato, viską žino! Ką daryti? Bėgs pas kunigą. O kunigas gudrus buvo, klausia: - Kur...

Kregždė žiemoja ežere ant nendrių - nendrė pasilenkus nuskęsta, ir ji tenai būna negyva iki pavasario. O kai pavasarį atšyla, pernykštės kregždės atgyja, o jau senos tenai pasilieka amžinai. Jeigu su tinklais pagauna, kai žvejoja žuvis, tai atgyja.

Mūsų, Paspėrių, kaime...

Aš, kai ganiau gyvulius, būdama kokių vienuolikos dvylikos metų, girdėjau nuo senių: kai gegužė kukuoja ant kurio nors medžio, reikia tylutėm prieiti prie to medžio, dar kol gegužė kukuoja, ir nuskinti lapelį ar žievelę - tada žinosi kito žmogaus mintis.

Aš taip ir padariau...

Kartą ganiau Latvijoje. O aš bijojau gyvačių. Sako:

- Ar labai bijai?

- Bijau! Tada sako:

- Kai eisi, prisimink, kada buvo pirmoji Kalėdų diena, ir pasakyk: „Ką sutiksiu, tam mirtis!"

Kol ganiau, nemačiau nė vienos gyvatės. O sykį ėjau grėbti šieno. Tik per grėblį strykt, strykt!...

Bernas arė lauką ir atsisėdo pavalgyti pietų. Bevalgydamas pamatė, kad per lauką slenka toks žemės sūkurys. Jis galvoja: „Kad neužeit ant manęs - apneš žemėm." Kaip tik tiesiai ant jo! Įpykęs jis paėmė peilį ir metė į tą sūkurį. Kai nuėjo sūkurys, eina ieškot - nebėr...

Mano tėvas Kostas Dubaka sirgo trejus metus drugiu. Visokių vaistų prigėrė - nieko nepadėjo. Kažkas patarė, kad reikia valgyt nuo kapų rūgštynes. Kurį laiką valgė rūgštynes. Valgydamas kartą guli saulutėje aukštielninkas ir, kad saulė jam akių nedegintų, ant akių užsidėjo...

Sakoma, jei grybą pamatai, tai jis nebeauga, sukirmija. Ir jei mažą rasi samanose ir, jį apkasęs, paliksi augti, manydamas, kad rytoj atėjęs paimsi užaugusį, tai rytojaus dieną nuėjęs jį rasi tokį pat neužaugusį, tik sukirmijusį.

Senelė pasakodavo, kad ji, jos sesuo ir tėvas pjovę rugius Kuronuose. Žiūri, kad per rugius kaip rąsto pervažiuota.

- Na, - sakąs tėvas, - eisiu pažiūrėt, kas čia taip perėjo.

Taigi jis sekt, sekt ir prisekė. Žiūri: ant dirvonėlio guli kaip geras skersinio galas gyvačių...

Iš po krosnies ugnis išeinanti prasivėdinti. Liepsna kaip paklodė vaikščiojanti po visas trobas arba jaujoje po ardus ir pro duris laukan išeinanti, po visas pastoges vaikščiojanti ir tai niekur nekimbanti. Tiktai, ją matant vaikščiojant, nieko nereik sakyt, nereik rėkti, o ugnelė vėl...

Yra tokia salikė Karklėnų ežere. Ir vakarais ant tos salikės išplaukdavo tokia mergaitė - pusė žmogaus, o nuo pusės - žuvis. Ir ten ją norėjo nutykot pasislėpę, pamatyt, bet niekaip negalėjo surast. O jau kasos, kasos! Dieve susimilk, kokios gražios! Ir dabar galbūt ji tebėra,...

Jūros gilumoje taip pat yra mūrai, vieškeliai, miškai ir žmonės, tik viskas daug gražesni. Ten yra net jūrų karalius. Jis valdo jūrų žmones. Kartais sirenas išleidžia pažiūrėti virš vandens.

Toks senis elgeta buvo, Butkus. Jis turėjo šimtą penkerius metus. Na, ir jis pasakojo, kad Velykų rytą reikia nueiti į kitą žemę, paimti du akmenuku, į savo žemę parnešti ir padėti. Per kokį penkiasdešimt metų jie tokie užaugs, kad jau nepakelsi. O per šimtą metų jau bus dideli...

Nuėjo moteris miškan ir rado - gyvatė, apie medį apsisukus, gyvačiuojas. Ji turėjo duonos, padėjo ir sako:

- Man sunku gimdyt, tai ir tau sunku. Suėsk nors šitą duoną.

Ta moteris buvo nėščia.

Už kiek laiko ji, viena namie būdama, pagimdė. Tik žiūri - atšliaužia į namus gyvatė...

Jei gegutė kukuoja prie lango, kur nors ant stulpo, ant sausos šakos, tai tikrai bus nelaimė, ašaros.

Mano mama pasakojo, kad kartą nuplovė langą vasarą ir nuėjo vandens atsinešt. O čia atskrido ant lango, kur atidarytas, gegutė ir užkukavo tris kartus ir va šitaip dar nusijuokė. Tris...

Kitą sykį vaikai ganė karves miške. Ir jie beganydami užėjo mažus vilkiukus. Jie susitarė - iškrėsti pokštą. Nusidrožė iš medžio mietukus ir užkaišiojo visiems vilkiukams užpakaliukus. Ir sudėjo atgal į lizdą.

Parėjo ta vilkienė, veizi: tų vilkiukų akys pilnos ašarų, tiek...

Joninių naktį ėjo bernas per mišką. Ėjo užsigalvojęs. Ūkininkas nekoks buvo, labai mygo prie darbų, o valgį prastą duodavo. Tai bernui nelinksma buvo. Nepamatė, kaip papartynan įbrido. O buvo lygiai dvylikta. Tą valandą paparčiai pražysta, ir žiedai tuoj nulekia ir išnyksta....

Žmogus turėjo du sūneliu: Jonį ir Juzę. Juzė buvo mažesnis, o Jonis didesnis.

Vaikai toli laukuose ganydavo gyvulius. Visada ganydavo po vieną. Kai tik Juzė išgena gyvulius, pas jį atbėga mažas vaikelis. Jis Juzei vis sakydavo:

- Juze, kai grumsimės, man strėnų nespausk.

Ir jis...

Pasakojo man vienas žmogus. Sako, būdamas nedidelis, ganiau gyvulius netoli kaimyno Rasimo lauko. Rytas saulėtas, šiltas, jokio vėjelio. Rasimas su žmona kerta miežius. Rasimas kerta, o Rasimienė paskui dalgę ima. Ir abudu už kažką barasi, vienas kitą keikdami. Aš pasivariau gyvulius...

Vienas jaunas vyrukas girioj besitrainiodamas išvydęs pulką vilkų, kurie, galvas iškėlę dangun, kaukė. Tai permanomas balsas jiems taręs:

- Tam tikroj vietoj, - apženklinęs ten ir ten, - rasit vakare širmą žirgą, tas jums priklauso.

Šis vyrukas labai persigando, nes tai buvo jo...

Pas vieną ūkininką buvo daug pelių. Kaimynai sakydavo:

- Jeigu nori, kad su tavim jos gerai sugyventų, reikia jas mylėti. O jeigu pabandytum nors vienai akis išdeginti, tada tau nebūtų gyvenimo!

Vieną sykį sugavo jis didelę žiurkę, išdegino jai akis su viela ir paleido.

Po poros...

Nujojo vienos moterys naktigonėn. Tik viena moteris ir sako:

- Čia negraži vieta. Jokim iš čia! Visos ėmė ir nujojo toliau, o viena liko.

- Man, - sako, - gerai ir čia. Aš niekur nejosiu. Ji likus užmigo. Ją budina, kelia kokia ponia.

- Kelkis, - sako, - čia mano dvaras! Ji nubudo, bet...

Kažkur buvo toks burtininkas, kad galėjo sušaukt gyvates. Kartą prišaukė jis daug daug gyvačių. Ir atėjo viena tokia didelė, graži ir su karūna. Tai ji prie šito žmogaus burtininko prišliaužė, apsivyniojo apie jį ir galvą padėjo ant peties. Tada jis kažką pasakė. Visos...

Vienas kaimynas pasakojo, kad jis beganydamas matęs Šilabalės duobėje rupūžių karalienę. Didumo ji buvus sulig tupinčia kate, o ant galvos turėjusi blizgančią karūną. Kvailas jis - išsigandęs ir pabėgęs, nes, sako, kai ji būtų prunkštelėjusi, būtų buvę po jo. Tik namie...