Mitologinės sakmės
Tai rimti pasakojimai, kadaise buvę perduodami iš lūpų į lūpas, norint supažindinti su nepaprastais vienoje ar kitoje apylinkėje įvykusiais neva tikrais atsitikimais. Kaimo žmonės šiuos pasakojimus vadina tiesiog atsitikimais, nutikimais, o tautosakininkai – mitologinėmis sakmėmis. Mitologinėse sakmėse vaizduojamas tas trumpalaikis tariamas mitinio pasaulio atsivėrimas.
Seniau didesnieji ūkininkai visuomet laikydavo žalčius. Pas vieną ūkininką užėjo medžių kirtėjai ir paprašė naktigulto. Juos tenai priėmė. Jie, pašiūrėj gulėdami, pamatė, kad vaikštinėja žaltys. Jie nieko nepagalvojo ir jį užmušė. Ateina ūkininkas pašiūrėn, žiūri -...
Joninių rytą skruzdėlės išneša savo smilkalus pravėdinti. Tuos smilkalus skruzdėlės neilgai vėdina, todėl sunku juos užtikt.
Skruzdėlių namų (skruzdėlyno) negalima degint! Juos sudeginti yra toks pat nusikaltimas kaip ir sudeginti žmogaus namus. Kur yra skruzdėlių, ten nebus...
Važiavo senelis su piemenaičių iš vieno kaimo į kitą, čia netoli mūs - į Mančiagirės kaimą. Ir senukas buvo truputį išgėręs. O piemenaitis už vežėją sėdėjo. Tas piemenaitis žiūri - ant kelio prigulę vilkų laukia. Jis sako:
- Seneli, jau mums kelią vilkai pastojo!
Tas...
Netoli Širvaičių yra didelės pelkės, Tyruliais vadinamos. Ten buvęs didelis ežeras, kuris užžėlęs, ir tik vietomis yra akys. 1863 metais tose pelkėse yra prigėrę labai daug lenkų. Rusai, bekariaudami su lenkais, užvarė lenkus į tas pelkes, ir ten daug jų prigėrė.
Kartą...
Mano vyro mama kalbėjo, kad jos vyras buvo išvažiavęs, na, kaip važiuodavo vasarą užsidirbti burliokystėj seniau Rusijon, kažkur toli. Na, ir, sako, irstomės po ežerą mes visi. Ten vienas iš jų, tų darbininkų, sako:
- Vyrai, norit jūs sviesto?
Tie sako:
- O iš kurgi imsi sviesto?...
Žmogus naktį ėjo kažkur. Ir pamatė, kad dega ugnis. Tai jis priėjo prie tos ugnelės ir užsidegs pypkę. Priėjo, paėmė žariją, bet kai žariją įdeda pypkėn - ji užgęsta. Kai užgęsta, jis tą anglį išmeta.
Ir taip kiek kartų. Pypkės taip ir neuždegė.
Rytą jis nuėjo ton...
Anksti rytą moterys ėjo iš mūsų kaimo į rarotas. Rimašiuose buvo vieškelis, o pakalnėj - gyvulių varykla. Jos baigė išeiti iš kaimo, žiūri, kad už nugaros iš paskos eina balta moteris ir prašo:
- Sušerkit jūs man!
Jos eina labai smarkiai, bet ta moteris neatsilieka ir vis sako:
...
Paskalvių Razumo tėvui su piemeniu kiaules ant Skalvės per pietus beganant, baisiai didis sūkurys užkilęs, ir juodu su visomis kiaulėmis žemyn lyg šluote nušlavė, bet nieko nepadarė. Juodu išsigandusiu, Skalvės link atsisukusiu abudu pamatę ant kalno krašto juodą vyrą su raudonomis...
Kartą Lanauskas vežė sumalti grūdų į kaimyninį Norušaičių malūną. Važiuojant apie ratus pasipainiojo toks šuva, ir Lanauskas perliejo jį botagu. Kol susimalė, pritemo. Grįžta namo. Kai iš vieškelio įsuko į Žadžiūnkelį, ir pastojo jam kelią didelis juodas šuva.
- Kam tu, -...
Pas vieną medžiotoją buvo bernas. Medžiotojas užpyko už kažką ir sako:
- Ryt per pietus būsi nušautas!
Eina bernas keliu nusiminęs - nušaus. Stovi žmogus pakelėj.
- Ko verki?
- Taip ir taip. Buvau pas medžiotoją už berną. Užpyko ant manęs, sakė, nušaus.
- Eikš, aš tave...
Į Akmenos salą kitą kartą iš aplinkui šauliai eidavę glušokų šaudyti. Tie paukščiai esą didesnės veislės tetervinai ir labai sunkiai prieinami nušauti, nes labai esą klusnūs; iš tolo žmogų kvėpuojantį išgirstą.
Vieną kartą šeštadienio vakarą ten šaulys slenkąs pilvu, kad ką...
Mano mama su dėdiene šeštadienį prieš Sekmines nuėjo žvejot ežeran. Brenda brenda ir sugauna varlę. Sugauna kibiran. Ji kukt ir iššoko.
Eina kitan valksman - sugauna žuvų. Žiūri - jau didesnė varlė. Ir vėl iššoko. Užeina trečią valksmą,
kelia jau su žuvim ir pila kibiran -...
Mano senelis važiavo pas mergeles ir sako, kad buvęs dangus atsidaręs. Sako, tokia nežemiška šviesa! Kad jis išsigandęs ir kepurę nusiėmęs. Sako, kad atsidarė - blūūūmt, taip kaip durys atsidarė. Jis važiavęs nakties laiku per grabnyčias. Baisi šviesa tokia, labai graži! Paskui...
Kartą vienas senis su sene išėjo šienauti. Bešienaudami labai pavargo ir atsigulė poilsio ant šieno kupetos. Tuo tarpu mato senis, kad kas žirnius čiužina, lyg kas su kaušu žirniauna. Tada senis sako senei:
- Pažiūrėk, bobut, kas ten žirnius čiužena?
O senė pažiūrėjo,...
Pas mergą ėjo vienas bernas. Paskui pradėjo eiti kitas. Tai ji pirmojo nekenčia. Ji išaudė stiprių siūlų juostą ir, kai atėjo tas nekenčiamas bernas, padavė jam tą juostą ir pasakė, kad apsijuostų. Bet kad apsijuostų ne jos pirkioj, o išėjęs.
Kai bernas išėjęs apsijuosė,...
Trinkuškių kaimas stovi ant Ligajos ežero krašto. Tam ežere yra sala, žmonių vadinama Žagarine. Kartą toks Trinkuškių kaimo prastas žmogus Miškinis nusiyrė ton salon statyti tinklų. Tik pamatė didžiausią gyvatę, ir su karūna! Jis bėgt, o ji vyt. Jis nusimetė nuo savęs ir...
Vienas žmogus pagavo sireną ir sireniuką. Parsivežė namo ir įleido į kubilą.
Sirena verkė verkė, kad ją pagavo. Žmogui pagailo jos ir, nuvežęs prie jūros, paleido. Sireniuką jis norėjo sau pasilikti. Sirena neina nuo kranto - žiūri į žmogų ir verkia vaiko. Žmogui pagailo...
Medkirčiai pjovė lentas. Eina toks vargonininkas Pranciškus Pleikis ir sako:
- Vyrai, ką jūs man duosite - aš išlįsiu pro rąstą išilgai?
- Mes duosim litrą!
- Gerai!
Vargonininkas priėjo, pridėjo galvą prie rąsto, ir pradėjo traškėt rąstas - jau lenda. Vis lenda, lenda, jau jo...
Vienas medžiotojas Gubavos miške bemedžiodamas užėjo labai didelę gyvatę su karūna. Jis buvo girdėjęs, kad kas paimtų gyvačių karaliaus karūną, tas labai daug ką žinotų, ir kad ją galima paimt paklojus ant žemės baltą skarelę. Jis taip ir padarė: paklojo baltą nosinę, o...
Vieną dieną aš su savo draugėm sumaniau eiti vėžiauti. Ėjom trijuos. Atėjom prie ežero. Viena turėjo šiaudų ir švietė, kita brido ir gaudė vėžius, o aš nešiau pagautus. Naktis buvo labai rami, nė kokio vėjelio, vanduo ežere ramus ramus. Tik žiūrim - ateina didelė vilnis. Bet...
Kartą Jankaičiuose, Klaipėdos valsčiuje, atsitiko tokie stebuklai. Trys vyrai išėjo į priegulę arklių ganyti. Vienas vyras buvo apsijuosęs pančiu. Arkliams prisnūdus, jie taip pat pradėjo snausti. Atsigulus ant pilvų, tas vyras su tuo pančiu pradėjo kilti aukštyn. Iš išgąsčio...
Pasakoja, kad kitąsyk blovieščiaus dieną angys aukso vainiką ritinėjo. Vienas vaikinas, sužinojęs apie tai, užsėdęs ant arklio, nujojo į girią, kur tos angys ritinėjo tą vainiką. Jis susisuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis. Tos angys pamanė, kad tai jų vainikas,...
Gale Linkmeno, prie piliakalnio, yra toks ežeriukas. Mergos, rytą pasikėlusios, ganė jaučius artojam, viena užsnūdo, kita juostas audė. Žiūri - ateina iš ežerėlio šėmas jautis. Oi kaip kasa žemę, drasko kelmą, ragais ardo kimsus, baubia, uodegytę krutina! Kad tiktai jų...
Sumanė žmogus pasikart. Nubėgo jis kluonan, užmetė kilpą ir jau karsis. Bet ėmė ton kilpon įdėjo šiaudų kūlį ir sako:
- Na, velne, jeigu tu esi, ir man tada bus lengva pasikart.
Žiūri, kad tas kūlys ir keliasi. Tai tam žmogui taip pasibaisėjo, kad išbėgo iš kluono ir daugiau...
Vieną pavakarėlį pas vieną moterį atėjo kūma. Kūma tuoj įlipo į stakles austi. Moteris sako:
- Kūma, neausk, jau vakaras.
O ta kūma neklauso. Ne tiek ji audžia, kiek siūlus iš audeklo traukia. Moteris nulėkė, pasišaukė vaikus ir sako:
- Žiūrėkite, ką ji daro!
Kai nutraukė...
Tai buvo labai seniai. Kur dabar yra smėlynė, augo didelis miškas. Ir tame miške buvo labai daug gyvačių ir žalčių. Žmonės pradėjo kirsti tą mišką ir statyti bažnyčią. Ir vis toliau, toliau kirto. Tai tada visos gyvatės susirinko ir pradėjo keliauti į kitą mišką. Sako,...
Putpelės šiemet negirdim - tai bus blogi rugiai. O kai putpelė sako: „Putpele, putpele!" - tai tada rugiai labai geri, brinksta. Kai duoną reikia maišyti, rugius pili, pili - o rūgštis vis vien bloga. O kai tik putpelė paputpeliauja, tuoj rugiai švarūs! O kai gerkočius rėkia: „Gerkat!...
Tėvai išeidavo dirbti į laukus, o būrį savo vaikų palikdavo namie. Vyresnieji prižiūrėdavo mažuosius. Vakare grįžusiems tėvams vaikai pasakodavo, kad iš pakrosnio išlenda žalas teliukas ir žaidžia kartu su jais. Jei kas grįžta, jis vėl pakrosnin palenda.
Suaugę netikėdavo,...
Gale kaimo buvo tuščia pirkia, kurioj niekas negyveno. Ir tame pat kaime buvo du broliai. Vienas iš jų - kuprotas. Žinoma, visų paniekintas, nemylimas ir niekieno nelaukiamas.
Kartą tas kuprelis kažkur buvo išėjęs. Grįžta namo, lietus lyja; jau ir sulytas. Tai ėmė užėjo šiton...
Vienas žmogus pasakojo, kad tikrai, tikrai rupūžė melžė jo karvę. Karvė pareina ir pareina išmelžta. „Aš maniau, - tas žmogus sako, - kad kas nors iš kaimynų ar koks piktadarys, ar vaikai kokie. Na, - sako, - reikia pasekti."
Įsilindo jis į krūmus ir žiūri. Žiūri žiūri, jau...
Pikčiūnų ir Šnipaičių krūmuose yra toks akmuo, kuriame kiekvienais metais atsiranda po vieną duobutę; taip, kaip su kulnu išsukta. Ir teisybė, kad atsiranda! Aš pats ištyriau.
Buvo jaunas vaikinas. Na, jis ėjo, beeidamas rado krūmą su uogomis. Nė jis žinojo, kokios tos uogos, nė nieko. Išalkęs buvo, paėmė ir suvalgė vieną uogą. O mat ten buvusios gyvačių uogos. Jis parėjo namo, o taip nori miego, taip nori! Jis nuėjo į jaują. O kitąsyk buvo tos...
Stonys buvo kalvis ir didelis medžiotojas. Jis buvo prisirinkęs visokių burtų. Rusų laikais, jei jis kam dvidešimt sidabrinių kapeikų duodavo, tai rytą tas žmogus tų kapeikų nerasdavo. O jis tą dvidešimt kapeikų dalydavo už menkiausią dalyką.
Kartą jis su tokiu medžiotoju...
Piemuo, ganydamas bandą, vis rinkdavo gyvates ir mesdavo jas į skruzdėlyną, kad skruzdėlės suėstų.
Vieną rytą taip bemetant, iš kažkur atšliaužė tokia didelė gyvatė su karūna ir puolė ant to piemens. Piemuo ėmė bėgti, o gyvatė vytis. Bebėgdamas per mišką, piemuo sutiko...
Petrinių rytą saulė danguje šoka, o Joninių - puošiasi. Jaučius kai ganydavom, žiūrėdavom, kaip saulė juostomis puošiasi, šokinėja ir ritinėjasi. Dabar jau taip nematyti. Gal mano akys kitokios pasidarė?
Čiulėnuose yra ežeras, užaugęs žolėm. Ir vienam kraščiuke, tik kaip takas, yra smėlio įeiti vidun. Ežeriukas suvis mažučiukėlis. Tai, pasakojo, laivelis plaukia, ir laively sėdi ponia. Pusė laivelio pinigų ir du šunys pikti. Prieina uogaudamos moterys, ir šaukia jas ta ponia:
...
Vienas dvaro kumetis vis užmiršdavo lauke pakinktus: išnerdavo arklius ir parvesdavo namo. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti.
Bet, atėjus vakarui, kumetis vėl užmiršo pakinktus: išnėrė arklius, o plėškes paliko ant lauko.
Urėdas,...
Pas vieną poną tarnavo labai graži mergina. Su ponia ta tarnaitė išsikalbėjo, kad Andriejaus vakarą reikia prisivalgyti sūrių silkių, kai sutems, atsistojus prieš veidrodį, šukuotis plaukus, tada veidrodyje užpakalyje tavęs pasirodys vyriškis, kuris bus tavo vyras. Tada reikia...
Buvo panašiai 1925 metais. Tą vasarą dirbau melioracijoj apie Panevėžį. Ėjom dviese su draugu iš Panevėžio pėsti siauruku geležinkeliu. Panašiai apie Anykščius. Draugas ėjo kiek pirma. Tik staiga draugas atšoko, surikdamas:
- A, va!
Priėjęs žiūriu ir aš. Matau, kad skersai...
Buvo pusė šunio, pusė žmogaus. Jei apsiautum vyžom kaip žmogus, tai jis pavytų, suuostų, bet jei užpenčiais priekin, tai ne.
Buvus pirkelė pas Kleinickienę. Atėjo tas šungalvis, atsisėdo ant slenksčio ir kaip suskėtrioja rankom - neišleis. Ė boba, - kaip krosnį kūreno, kaip...