Nuliūdęs velnias

Važiavo žmogus kur iš toli, ir pavargo arklys. Tai jis pamatė trobas ir užvažiavo tenai pernakvot, kad arklys pailsėtų. O jau vakaras. Šitie žmonės sako:

- Kaip mes tave priimsime, kad mes patys negalim čionai nakvoti - čia kiekvieną naktį ateina velnias ir mums nei miegot, nei vietos neduoda. Tai mes paliekam namą ir nakvojam pas kaimynus.

Jis sako:

- Tai kur aš eisiu - kaimynų neturiu - pernakvosiu čionai.

Na, kaip tik atein vienas velnias. O jis ant krosnies guli. Paėmė pušies šaką, uždegė, ant stalo pasistatė. Ir pamatė, kad tas guli ant krosnies. Tai velnias klausia:

- Ko tu čionai guli?

Žmogus sako:

- Su Dievo pagalba man niekas nieko nepadarys.

- Tai aš tau nieko nedarau.

Atėjo ir kitas velnias. Ir taip pat sausą šaką uždegė, pastatė ant stalo ir žiūri, kas čia - žmogus yra. Ir jis eina artyn, sako:

- O ko tu guli?

Jis ir vėl sako, kad su Dievo pagalba man niekas nieko nepadarys.

Velnias ir sako:

- Aš tau nieko nedarau.

Ir trečias atėjo. Ir taip pat uždegė šaką. Na, toks liūdnas tas velnias atrodo, sėdi. Ir pamatė žmogų. Eina prie jo ir sako:

- Ko tu guli?

Jis taip pat sako, kad su Dievo pagalba man nieks nieko nepadarys.

Velnias sako:

- Aš tau nieko nedarau, tik tu mane išgelbėk iš bėdos. Čia netoli vestuvės, o vestuvėse jaunoji pametė žiedą. Visur ieškojo ir nerado, sakė, kad velnias pavogė. Tai man bėda. Pirmiau tai ten buvo labai linksma, o paskui visi nuliūdo, ir nė jauni, niekas negali šokti - sarmata. Jeigu tu mane išgelbėsi, tai aš tau duosiu pinigų tiek, kiek tavo arklys paveš. Tik einam, aš tau parodysiu, kur jis yra.

Ir jis maždaug apsakė, kur tas žiedelis.

Jis nuėjo į vestuves. Visi liūdi, verkia. Kad jaunosios žiedelis dingo - tai nebus laimės gyvenime. Žmogus ir sako:

- Reikia ieškot!

Tie sako:

- Mes visur ieškojom, gal tik velnias paėmė.

O žmogus:

- Negali būti, kad velnias pavogtų žiedą!

O jis jau žino, kur maždaug tas žiedas. Įkišo pirštus į plyšį, paėmė ir sako:

- Va, žiedas!

Na, visi vėl linksmi. Pradėjo jį vaišinti, atnešė degtinės. Ir vėl linksmos vestuvės pasidarė, kaip ir pirma.

Apie dvyliktą tas velnias sako, kad einam. Tas nori čia pabūt, o velnias neleidžia:

- Ne, einam.

Vėl atėjo šitan pat naman. Velnias pakėlė slenkstį ir sako:

- Atversk slenkstį.

Žmogus sako:

- Aš tave iš sarmatos išgelbėjau, o tu neatversi slenksčio.

Velnias atvertė slenkstį.

- Tai čionai skrynia stovi su pinigais, su auksais. Imk!

- Na va, aš tave iš sarmatos išgelbėjau, o tu neišimsi.

Velnias išima - velnias baisiausiai stiprus.

- Nešk vežiman.

- Na va, aš tave iš sarmatos išgelbėjau, o tu neišneši man šitos skrynios.

Velnias išnešė vežiman, sako:

- Aš dabar čionai nebeateisiu. Man reikėjo tik šitie pinigai saugoti.

Žmogus pranešė savininkams, kad galite nakvoti, daugiau čia velnias nebeateis, aš išvariau.

Šitie žmonės dar davė jam gerokai lašinių ir kita ko, kad išvarė velnią.

Ir daugiau velnias tan naman neatėjo.