Nuskustas karosas

Vienam ūkininkui kažin kas nukirpdavo avis. Kai tik avys apželdavo, tai kiekvieną naktį rasdavo po vieną ar po kelias avis nukirptas. Vieną naktį ūkininkas su visa šeimyna išėjo saugoti, ar kas neateis. Apie vidurnaktį pastebėjo, kad kažin kas įėjo į avių tvartą. Tuojau pradėjo versti visus pašalius, ar ko nors neras. Ilgai ieškojo, bet nieko negalėjo rasti. Pagaliau vandenyje (avių geldoje) pastebėjo karosą, kuris labai blaškėsi. Tuo laiku žmonėse buvo toks paprotys - kai randa ką nereikalinga, tai tuojau ką nors padaro. Taip ir dabar: jie sugavo karosą, parsinešė namo ir nuskuto jam žvynus. Nuskutę paleido į kūdrą.

Kitą dieną išgirdo mirštant vieną kaimynę, kuriai praeitą naktį kažkas odą nuskuto. Tada ūkininkas suprato, kad karosas buvo ne kas kitas kaip ta kaimynė.

Kitam ūkininkui taip pat iš nakties sušildavo arkliai. Vieną naktį apieškojo jis visą tvartą ir arklio karčiuos rado miežio grūdą. Jis paėmė žirkles ir nukirpo abu miežio galus.

Kitą dieną jis sužinojo, kad vienam ūkininkui šią naktį nulupo galvos odą ir nukirto kojas ligi kelių.