Ožytis vargšytis

Neparginė piemenė dviejų ožkelių. Šeimininkė išsiuntė mergiotę ieškoti. Ji, nuėjus į ganyklas, šaukė:

- Cibute, cibute!

Ir išgirdo už balelės bliaunant. Kai ji nuėjo, kur bliovė, pašaukė - tada atsiliepė kitapus balelės. Ji perėjo vėl į ten, kur bliovė - ten nėra. Tada nešaukdama ėjo, kur bliauna, ir rado oželį sulytą, susitraukusį stovint pakrūmėj. Įsidėjusi į prijuostę, nešėsi ir pradėjo sakyti:

- Ožytis vargšytis...

Tas pradėjo mėgdžioti drūtu balsu:

- Ožytis vargšytis.

Ir griaudžia, ir žaibuoja, ir vis po kojom puola žaibas. Ji nusigando ir metė tą ožiuką iš prijuostės laukan. Tada pylė griausmas, ir pavirto tas oželis į nuodėgulį. Ji persigandus, namo eidama, rado savo oželį patvory.