Sakmės

Kitą kartą vienas sodietis nuėjęs užkuriais į miestą už miestietės. O ta buvus ragana. Ji ant savo vyro supykus, pavertus jį į šunį ir išvarius. Tas šuva bėgąs per laukus, per miškus ir radęs vieno dvarininko arklininką, arklius beganantį. Tas žmogus, arklininkas, šį pamatęs...

Vieną kartą Marija sijojo miltus. Marijai išėjus laukan, velnias įlėkė į vidų ir pavogė sietelį. Sugrįžusi Marija, neradusi sietelio, pradėjo visur jo ieškoti ir atrado sulankstytą po lovą. Tada Marija sietelį įstatė į dangų, ir iki šios dienos tas sietelis yra danguje,...

Ieva vakare ganė arklius. Kūreno ugnį. Tik pamatė - nuo ežero ateina labai didelė boba. Kojos nepaprastai didelės, vyžotos. Priėjo prie ugnies, pašildė kojas - pirma vieną pašildė, o paskui kitą. Bobos nosis be skylelių. Tada kai ėjo, ir įėjo ežeran.

Adomas, išvarytas iš rojaus, sunkiai ir neturtingai gyveno. Vaikai maži, darbas sunkus, dar nei prietaisų jokių neturėjo. Vargo Adomas. Ieva vis rojaus raudojo, dirbti nemokėjo - nei verpti, nei austi. Taigi Adomo vaikeliai buvo beveik nuogi - kiekvienam vis ko nors stigo. Vienas turėjo...

Kitą kartą tutlys pasiskolino iš griežės duonos. Paskui grąžino du kepalu. Griežė reikalauja trijų: tiek buvę imta. Liudininkų nėra. Ginčui spręsti pasirinko gegužę. Ta, nenorėdama supykinti nei griežės, nei tutlio, pareiškė:

- Aš, moteriškė, negudrią galvą teturiu, galiu...

Seniau seni žmonės sakydavo, kad kam pasiseka rast gyvačių karaliaus karūną, tai tas žino, kur visam pasauly pinigai užkasti, ir ką kas galvoja. Bet labai sunku prieiti prie gyvačių karaliaus ir gauti tą karūną. Jeigu nori prie jo prieiti, tai reikia nuogai nusirengti ir apie visą...

Senų senovėje, kai gyveno Jėzus su Marija, jie kiekvieną dieną išeidavo po pasaulį rodyt stebuklų. Ir išeidami namą prižiūrėt palikdavo gyvulius. Pirmą dieną paliko karvę. Grįžę vakare, rado viską tvarkingai. Marija pasakė:

- Tu būsi žmonių maitintoja, kad gerai...

Vienas žmogus anksti rytą ėjo grybauti. Nieko prie savęs neturėjo, tik pintinėlę. Eina mišku ir mato, kad prieky jo kažkas nuo žemės pasikelia ir prigula, pasikelia ir prigula. Prieina arčiau, žiūri, kad vilkas prideda ausį prie žemės ir klauso, kur piemenys išgena bandą ganyt....

Kai šventoji šeimyna bėgo iš Egipto, tai pakelėj beržai, nuleidę šakas, verkė jų, gailėjo.

Užtai ir dabar beržai pakelėse liūdi nuleidę šakas.

Ėjo keleivis ir rado koplyčėlę, kurioj buvo šventieji ir prie jų metami pinigai. Šalia buvo išpieštas velnias. Keleivis ir sako:

- Še tau, velneli, kapeikėlę.

Ir eina toliau. Tik iš už nugaros pasiginė jį toks ponaitis.

- Seneli, kur eini? - sako velnias.

- Bene gausiu nakvynės, -...

Pabremenio kaime, Šilalės valsčiuje, Tauragės apskrityje, Petras Kuizinas ir kiti kaimynai ganę arklius. Ir išgirdę vidurnaktį pliauškinant botagais. Jie visi sužiurę ir pamatę didžiausį pulką zuikių atvarant. Jie norėję šauti, o tie varytojai sakę:

- Nešaukit, atbėgs dar...

Gegutė iš piktumo kukuoja. Paskolino duonos griežlei. Griežlė sako:

- Tris.

O ji paskolino daugiau (svarais, svaras buvo). Tutlys sako:

- Du, du.

O gegužė daug buvo paskolinusi. Ji perpyko ir sako:

- Tu šū! Tu šū!

Ir ligi šiol tebepyksta.

Kitą kartą dievas liepė visiems austi drobę. Gyvatė nepaklausė ir neaudė. Todėl dabar negali įkąsti per drobę.

Pažemiškių kaimo gyventojas Čebatariūnas Adomas šventą dieną ėjo iš Saksoniškių kaimo, iš vakaruškos. Eina pro Dūkšto parapijos kapus. Mato - sėdi prie kapų ant akmens koks vyras nepažįstamas su armonika. Gundo Čebatariūną mainyt armonikom.

- Gal tavo bloga? - sako...

Mano tėvas pasakojo. Nuėjo žuvaut Gulbinio ežeriukan. Nieko nesugavo. Nusiyrė su laiveliu toliau nuo kranto ir pamatė, kad jo laivelio gale tupi juodas katinas. Tai mano tėvas semtuku pasėmė vandens ir pylė jam akysna. Tuokart katinas prapuolė. Pasiyrė toliau - ir vėl tas pats...

Dievas sukūrė visus medžius ir liepė visiems budėti, nemiegoti.

Viena epušė užmigo. Pabudusi žiūri - velnias sėdi jos viršūnėje. Labai persigando ir ėmė drebėti.

Ir šiandien epušė tebedreba. Visi medžiai pyksta ant jos ir barasi:

- Epuše, epuše! Tu šlami, šlami ir nė vienos...

Visi matė, kad priekinės kurmio kojos kaip žmogaus rankos. Tik ne visi žino, kodėl taip.

Tai va. Seniai, labai seniai, dievas įsakė visiem žmonėm eit griovių kast. Visi žmonės susirinko su kastuvais, tik vieno nebuvo. Nuėjo vienas kasėjas pažiūrėt, kodėl to žmogaus nėr. O tas...

Žiemą šuo dreba nuo šalčio ir sako:

- Jau kad tik vasara ateitų, statysiu namus! Sulaukia vasaros, guli kanapėse ir sako žiovaudamas:

- Šitas kreivas.

Ant kito žiovaudamas sako:

- Šitas laibas.

Taip niekaip neprirenka medžio statyti trobai, taip amžinai trobos ir nepastato.

Švento Jono naktį kalbasi visi gyvuliai. Vienas žmogus, ganydamas arklius, sumanė pasiklausyti jų kalbos. Dvyliktą valandą vienas arklys sako:

- Rytoj aš negausiu nė kiek pailsėti, nes reikės mūsų ponui daktarą atvežti, bet aš nesuspėsiu atvežti, ir ponas mirs.

Antras sako:

- Ir...

Kai gyvatė vaikuojasi, tai ji lipa į medį. Kai tik iš jos gyvatukas krinta, tai ji tą savo vaiką mirtinai kerta. Jei kuris gyvatukas išsprūsta, nukrinta ant žemės ir pabėga, tai tas ir užauga. Jei visi gyvatukai užaugtų, jei gyvatės jų nekirstų, tai gyvačių būtų tiek privisę,...

Mano tėvas, mažas būdamas, ganė. Labai griausmas griaudė. Tik kerta, tik kerta! Mato jis, kad iš po kelmo išlindo mažas ožiukas. Ožiukas liežuvį iškišo ir rodo griausmui. Tai griausmas kad kirto ožiukui! Va, jau, rodos, ir užmušė ožiuką. Žiūri jis, kad kelmas atverstas ir kelios...

Laumakiuos kažkada buvęs didelis medžiotojas. Šventą dieną prieš pietus išėjęs zuikių medžioti, ir ėmęs netoli gončas skalyt. O gončo jis neturėjęs. Ir ėmę jam zuikiai bėgti: tuoj vienas, antras, trečias - ir toliaus lig dvylikos. Galiausiai ir pats gončas atbėgęs - baisus,...

Seniau ešerį labai gaudydavo kitos žuvys. Jis nuėjo pas dievą ir sako:

- Viešpatie, duok man tokį ginklą, kad galėčiau nuo žuvų apsiginti.

Dievas metė jam saują adatų ir sako:

- Kokia žuvis norės tave praryti, tu tuoj kišk tas adatas.

Ešerys dabar turi tas adatas ir daro taip,...

Ką vienas žmogus nakčiai jaujoj pastatydavo džiovint, - miežius, avižas ar ką kita, kai seniau kuldavo rankom, - tą rytą rasdavo iškulta.

Kartą užėjo pas tą ūkininką meškininkas su meška. Prašosi nakvot. Gal vietos nelabai buvo, ar kas, kad jam pasiūlė eit gulti jaujon. O gal...

Bivainis iš Giteniškių kaimo, Salako parapijos, ėjo pas paną į Cigoniškių kaimą. Vieną kartą prasėdėjo ilgokai ir eina namo. Eina pro alksnynioką

ir kad pabaiso jam! Tik mato - sėdi ant kelio didelis didelis gyvulys, nei šuva, nei vilkas, ir rūko pypkę. Mato Bivainis, kad čia...

Dievas pasėjęs vynuoges. O velnias priėjęs ir palaistęs, pirma beždžionės krauju, antrąkart liūto, o trečiąkart - kiaulės. Tai žmogus, kai išgeria degtinės, - iš pradžių raudonas, linksmas, juokias, šoka, kraipos kaip beždžionė. O kai labiau pasigeria - piktas ir stiprus kaip...

Dievas paliko šventam Petrui tvarkyti orą. Kadangi dievas kalbėjo lenkiškai (buvo ponas), o šventas Petras buvo iš mužikų ir nemokėjo lenkiškai, išėjo didelis nesusipratimas. Dievas pasakė šventam Petrui, kad jis duotų lietaus tuomet, kuomet žmonės „prosic" (prašo), o Petrui pasirodė,...

Kartą kaimynams prisisapnavę, kad giliai dirvoje esą užkasti pinigai, ir kad jie turį eiti juos iškasti. Įpusėjus vidurnakčiui, abu vyrai pasiėmė kastuvus ir nuėjo kasti lobio. Tik prieš kasdami susitarė, kad nebijos ir nepabėgs. Pirmiausia kasa vyresnysis. Kasa jis, kasa, jau...

Kai mano brolis pas Gerybą tarnavo, kartą buvo didelė vėtra. Išlaužė visus medžius, Kiūpelio naują trobą nuvertė. Antrą vakarą brolis vedė arklius į ganyklas. Ir sutikęs tokį ponaitį su skrybėle. Ir prašo jis:

- Pajodink mane.

- Gerai, sėsk.

Jis vedė du arklius. Ir tas...

Kada yra perkūnija, tai negalima su kepure troboje sėdėti, nes Perkūnas tą žmogų gali nutrenkti.

Kartą trys vyrai sėdėjo ant vieno suolo troboje ir vidurinis jų buvo su kepure. Tai kai trenkė perkūnas, tai tą kepuriuotą nutrenkė negyvai. O jo draugai liko sveiki.

Įkirtusi žmogų, gyvatė daugiau kirsti nebegali, nes nebeturi nuodų. Nuodus ji gauna tik iš driežo. Susitikusi driežą, gyvatė prašo nuodų, ir driežas jai duoda. Todėl driežas yra vadinamas gyvatės daktaru.

Nojus mėgdavęs įsigerti ir daug statinių arielkos turėjęs. Kartą didžiausios statinės lankas pusiau pertrūko ir pasikėlė į dangų. Nuo to karto ir matome danguje spalvotą Nojaus statinės lanką - vaivorykštę.

Kartą Antanavo dvare piemenys ir pristovas ganė didelę dvaro bandą. Viena piemenė griaudžiant ėmė, paleidusi plaukus, šokti, kad lietus plaukus išlytų. Pristovas sakė:

- Nešok, vaikeli, matai, kad dangus neramus.

Bet ta neklausė ir šoko toliau. Perkūnas kad trenkė, nuplėšė tai...

Viesulą seniau žmonės vadino derliaus tekiu. Jei per metus jis dažniau pasirodo, pasikelia - būna derlingesni metai. Tada žmonės sakydavo: - Šiemet bus geras derlius! Jei staiga pakyla viesulas - velnias eina pietauti.

Mano senelė pasakodavo, kad buvo toks žmogus žiniuonis. Žmonės pas jį kaip vanduo plaukė visokių patarimų pasiklaust. Kas ką pavogdavo - vis pasakydavo, kas apsirgdavo - pagydydavo.

Sakydavo, kad reikia šv. Jono naktį išgulėti paparčiuose, tai viską žinosi. Tas žiniuonis visą...

Kokių penkerių metų mergytė žaidė ore ir pamatė, kad pešasi gyvatė su rupūže. Tai mergytė paėmė rykštę ir pylė gyvatei per buožę. Gyvatė tada įgėlė mergytę. Mergytė ten, ore, įgelta ir gulėjo. Tiktai pamatė, kad atrėplioja rupūžė. Ta rupūžė ėmė ir išžindo...

Kalėdų naktį gyvuliai šnekėdavo. Kitąsyk, sako, žmogus norėjo ištirti ir klausės, ką gyvuliai šneka. Nuėjo į tvartą ir sėdėjo, laukė. Prašneko gyvulėliai, sako:

- Ačiū Dievui, šiemet išmisim, daug grūdų yra varpose.

Tas žmogus paėmęs ir iškūlęs tuos šiaudus. Paskui visi...

Buvo vienas burtininkas. Kartą jis nuėjo į mišką. Kitas žmogus buvo miške ir pastebėjo, kad jis nešasi kažkokius pagaliukus, susmeigė juos į žemę, nusirengė drapanas, persivertė per galvą - pavirto vilku ir nubėgo į mišką. Tas žmogus viską matė ir atėjęs apžiūrėjo tuos...

Išdygo aviža su miežiu, ir jie abudu augo. Ir miežis pasistengė avižai mažą. Aviža nešiojas prie savęs susukusi. Miežis, kai prinoko anksčiau, skubinosi į svirną pirma. O aviža užpykusi, kad ją apgavo ir paliko, paėmė pagalį, kai paleido į miežį - ir įstrigo. Ir dabar...

Prie kažkokio šaltinuko augo toks krūmas su nepaprastomis uogomis. Žmonės jų nevalgė. Kartą žmogus ėjo ir mato, kad gyvatės slenka ir slenka prie to krūmelio. O jau buvo ruduo, jau buvo laikas joms miegoti. Jos visos skina po uogą nuo to krūmelio ir šliaužia šalin. O tų gyvačių...