Sakmės

Buvo jaunas vaikinas. Na, jis ėjo, beeidamas rado krūmą su uogomis. Nė jis žinojo, kokios tos uogos, nė nieko. Išalkęs buvo, paėmė ir suvalgė vieną uogą. O mat ten buvusios gyvačių uogos. Jis parėjo namo, o taip nori miego, taip nori! Jis nuėjo į jaują. O kitąsyk buvo tos...

Stonys buvo kalvis ir didelis medžiotojas. Jis buvo prisirinkęs visokių burtų. Rusų laikais, jei jis kam dvidešimt sidabrinių kapeikų duodavo, tai rytą tas žmogus tų kapeikų nerasdavo. O jis tą dvidešimt kapeikų dalydavo už menkiausią dalyką.

Kartą jis su tokiu medžiotoju...

Piemuo, ganydamas bandą, vis rinkdavo gyvates ir mesdavo jas į skruzdėlyną, kad skruzdėlės suėstų.

Vieną rytą taip bemetant, iš kažkur atšliaužė tokia didelė gyvatė su karūna ir puolė ant to piemens. Piemuo ėmė bėgti, o gyvatė vytis. Bebėgdamas per mišką, piemuo sutiko...

Petrinių rytą saulė danguje šoka, o Joninių - puošiasi. Jaučius kai ganydavom, žiūrėdavom, kaip saulė juostomis puošiasi, šokinėja ir ritinėjasi. Dabar jau taip nematyti. Gal mano akys kitokios pasidarė?

Čiulėnuose yra ežeras, užaugęs žolėm. Ir vienam kraščiuke, tik kaip takas, yra smėlio įeiti vidun. Ežeriukas suvis mažučiukėlis. Tai, pasakojo, laivelis plaukia, ir laively sėdi ponia. Pusė laivelio pinigų ir du šunys pikti. Prieina uogaudamos moterys, ir šaukia jas ta ponia:

...

Kad Adoms, pirmą vagą išvaręs, nebūtų atgal atsižiūrėjęs, tai būtų žmonės turėję sotį. Bet kad atsižiūrėjo, pamatęs pilną vagą prikritusią visokių paukštelių ir gyvulėlių, pasakęs:

- Tai neužteksiu tos vienos vagos, reik ir daugiaus praarti.

Antrą išvaręs, trečią...

Vienas dvaro kumetis vis užmiršdavo lauke pakinktus: išnerdavo arklius ir parvesdavo namo. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti.

Bet, atėjus vakarui, kumetis vėl užmiršo pakinktus: išnėrė arklius, o plėškes paliko ant lauko.

Urėdas,...

Pas vieną poną tarnavo labai graži mergina. Su ponia ta tarnaitė išsikalbėjo, kad Andriejaus vakarą reikia prisivalgyti sūrių silkių, kai sutems, atsistojus prieš veidrodį, šukuotis plaukus, tada veidrodyje užpakalyje tavęs pasirodys vyriškis, kuris bus tavo vyras. Tada reikia...

Buvo panašiai 1925 metais. Tą vasarą dirbau melioracijoj apie Panevėžį. Ėjom dviese su draugu iš Panevėžio pėsti siauruku geležinkeliu. Panašiai apie Anykščius. Draugas ėjo kiek pirma. Tik staiga draugas atšoko, surikdamas:

- A, va!

Priėjęs žiūriu ir aš. Matau, kad skersai...

Buvo pusė šunio, pusė žmogaus. Jei apsiautum vyžom kaip žmogus, tai jis pavytų, suuostų, bet jei užpenčiais priekin, tai ne.

Buvus pirkelė pas Kleinickienę. Atėjo tas šungalvis, atsisėdo ant slenksčio ir kaip suskėtrioja rankom - neišleis. Ė boba, - kaip krosnį kūreno, kaip...

Kitą kartą švedai gaudė žmones. Nelabai jie sugaudydavo. Na ką darys? Tada tie švedai ėmė parsivežė pempes. O nuo pempių pasislėpti negali. Jos tikrai kaip šunys yra. Jau pempės kame kriokia, tikrai žinok, kad eina kas: ar lapė, ar žmogus. Nu ir jos pasako - į tą vietą eik, ir...

Vieną kartą vargonininkas Pranciškus Pleikis susiderėjo su vyrais kontrabandininkais:

- Aš jus pervesiu per sieną iš Vokietijos, jums nereikės bijoti, tik duokite po dvidešimt kapeikų nuo vyro už pervedimą.

Tie sutinka:

- Vesk.

Pleikis ištraukė ilgą virvelę, suraišiojo mazgelius ant...

Kai seniau vyrai eidavo į darbus, tai ir iš mūsų krašto vyrai ėjo. Pabaigę darbus, grįžo namo. Grįždami kažkur nakvojo. Bet rytą vienas vyras nebepasikėlė - apsirgo. Tada visi susitarė, kad jis čia liks, o kiti eis namo ir iš namų atvažiuos jo paimt. Tie išėjo, o šitas, kokią...

Žuvis yra priešinga dievui. Jis davė jai sparniukus, kad labai aukštai skraidyti galėtų, vos ne už debesų. Ji supyko ant dievo:

- Kam man davei sparniukus? Mane nušaus! Leisk mane vandenin.

Dievas ir įleido su visais sparniukais.

Tai ją dabar kiekvienas vaikas gali pagauti.

Dažnai girdėtis, kad per jomarkus ar kur kitur užmoka koks sukčius pinigus - šit, pasižiūrėjęs už valandos, ir neberandi visų arba mažiau berandi pinigų.

Kiti sakosi buvę gavę tokį pinigą, kad už jį perki ką nori ir kiek nori. Užmokėjai tą pinigą, žiūrėk į savo kišenę...

Senis užkeikė pinigus užkasęs. Pasakė: - Kas ars pakaustytu gaidžiu, tas išars šituos pinigus, tas juos pasiims.

O bernas buvo netoli ir viską girdėjo. Kai senis mirė, jis skardom gaidžio nagus pakaustė ir arė. Pinigus išarė, pasiėmė ir sunaudojo.

Bus gal prieš keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų. Viena Daugėliškio parapijos Antakmenės kaimo boba vasarą ant klonienos paklojo drobinį audeklą balti. Tik kad užėjo viesulas, susuko audeklą ir nunešė. Boba pamatė, kad nunešė audeklą, išbėgo oran, žegnoja viesulą ir rėkia: -...

Buvo taip: dievas velnią apvylė. Velnias pasirūpino bites, o dievas turėjo šituos varmus, kur kanda karves, arklius. Dievas regi, kad bitės medų nešioja. Ir dievas užsinorėjo medaus. Tada sako velniui:

- Duok, pamainysim: tu man duosi bites, aš tau - varmus.

Tada velnias sako:

- O gal tu...

Kai griaudžia perkūnija, vėžys pasiima akmenį tarp kojų ir sako: - Trenksiu ir aš!

Yra ne kartą tekę sugauti vėžį su akmeniu tarp kojų.

Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį. Ponas...

Vieną kartą taip atsitiko Grigaliūnui. Švento Jono naktį, anksti, dar prieš saulės tekėjimą, išginė jis karves. Išsivaro ir gano, švilpauja, dūdelę pasidaręs. Ir kiti piemenys atginė. O kitąsyk, kad jau švento Jono šventė, tai kad gins karves namo, tai puošia vainikais. Pina visi...

Duoneliautoja ėjo mišku namo. Ji nešėsi prisielgetavus terbą duonos. Priėjo tokioj vietoj, mato, kad ant šakos prie kelio pasikabinusi gyvatė ir veda vaikus. Ant šakos taip pasikabinus, kad galva siekia uodegą. Kai tiktai vaikas išlenda, tai ji stveria ir praryja. Retas kuris išbėga...

Mes - Ambrazai, bet nežinau, kodėl mus vadina Samuliais. Vienas iš tų Samulių buvo labai stiprus. Tai mano senelio brolis.

Tokioj baloj, kurią vadino Sciūriu (Ligūnų kaimo lauke ta bala), rado, kad guli didžiausia kaip sienojas gyvatė su aukso karūna. Tai jis pasiėmė šmaikštų...

Gyvačių karalių seneliai vadindavo eržilu. Vieną kartą tas eržilas ėjęs žirnių ėsti. Tai matęs žmogus stebėjosi jo baisiu didumu. „Sienojas, - sako, - o sienojas!" Kai ėda, tai net visas šniūras liunga, o kai žirnius ryja, tai net čeksi!

Paskui ėjo žmonės žiūrėt. Tai...

Glušiškės miške buvo labai daug gyvačių, negalima buvo basam po mišką vaikščioti. Vienas žmogus tame miške rado gyvačių karalių - baltą su raudonu brūkšniu galvoje. Sugavęs jį pernešė į Pleteriškės trakus ir ten paleido. Tai nuo to sykio visos gyvatės išėjusios iš Glušiškės...

Dievas vaikščiojo po žemę, ir žmonės neturėjo kuomi pjaut rugių. Dievas ėjo, žmonių nebuvo lauke - ir įkišo pjautuvą pėdon. Atėjo žmonės, daboja pėdon - nežino, kas yra. Tai jie mušt lazda pėdą!

Už Ginučių buvo užkastų pinigų. Arė ten senas žmogus, pavargo, paleido arklius, kad paėstų, o pats atsigulė ir užmigo. Dabar sapnuoja - sako jam:

- Kelkis, nemiegok, spėk šito ežero vardą. Kai įspėsi vardą, išplūs čalna (laivelis) pinigų.

Ėmė jis spėt. Spėjo spėjo....

Bus gal prieš kokį septyniasdešimt metų, kai Rainių kaimo, Salako parapijos piemenys ganė lauke. Ir pasikėlė viesulas. Viesulas pagavo vieną piemenį ir, aukštai pakėlęs, nunešė. Nunešė ir ant aukštoko kalnelio jų pačių lauke sveiką ir gyvą pastatė. Tą kalnelį vietiniai...

Viesulas kai eina, tai sakydavo: velniukas! Kai mes pamatydavom viesulą, tai sakydavom:

- Suka masuka balnelis!

Jonas Aleliūnas Joniškio sodžiaus, Velykių parapijos pamatė viesulą ateinant ir pasakė:

- Suka masuka balnelis!

Na, tai jį visą apipylė žemėm. Šį posakį mes žinojom nuo...

Bernas kūreno jaują - statys linus. Bet parėjo namo, pasėdės, kol sudegs malkos. Pasėdėjęs vėl nuėjo kluonan ir pro pravertas duris mato, kad prieš ugnį sėdi ir šyla jaunoji. Vilko kailis atmestas. Jis mato ją, o ji nemato. Jis regi - graži, jam patinka. Net ir tuoktųsi su ja, bet...

Kaimynas Ungurys ketvirtadienį gavo iš Amerikos tūkstantį rublių. Ėjo jis pro smuklę. Užėjo, išgėrė buteliuką ir, neturėdamas smulkesnių, davė rublį smuklininkui už degtinę, o smuklininkas jam grąžos atidavė aštuoniasdešimt kapeikų. Mat buteliukas kainavo dvidešimt kapeikų.

...

Kadaise Sarapiniškių kaime gyveno Beliauskai. Tai kartą šventą dieną, pačią dvyliktą, atėjo pas juos du žmonės - vyras ir moteris - ir sako Beliauskui, kad girdėjo jie, esą Beliauskas parduoda karvę.

- Iš kur jūs? - klausia Beliauskas.

- Tai nepažįstate? Mes gi iš Rakėnų kaimo,...

Dar mano tėvas pasakodavo, kad kažkoks žmogus nuvažiavęs Žagarinės miškan samanų. O buvęs šeštadienis. Jis rauna samanas ir girdi - ežere, - tik nežinau, ar Luodžio, ar Žagarinės, - triukšmą. „Na, - mano sau, - šiandien žydams šventa, kas ten gali žvejoti?" Na, nuėjo prie...

Gegutė taip kukuoja. Sako, kai poną dievą kankino, kai poną dievą vedė kankint pro šalį, tai karaliaus Arono duktė pro ketvirto aukšto langą žiūrėjo ir sakė:

- Aha, ponaiti, prapuolei dabar! Kukū!

Tai ponas dievas atsisuko ir sako:

- Tu kukuosi amžinai ir šeimos neturėsi,...

Velnias padėdavo Kardickui visus darbus nudirbti - jis norėjo Kardicką pas save pasiimti. Kar- dickas užduodavo velniui labai sunkius darbus - jis vis tiek padirbdavo.

Pritrūko darbų Kardickas, velnias paėmė jį ir nešė. Kardickas ėmė giedoti šventą giesmę:

Karaliene maloninga,...

Netoli Tauragnų, Kazlų vienkiemy, kažkoks žmogus išsikasė pinigų. Sako, tų pinigų nemažai buvo. Pinigus išsikasė, o duobė ir liko atvira. Per kurį laiką užgriuvo ta duobė. O tam žmogui akys užaugo kokiom mėsom. Nepasigydo. Tai jam kažkas patarė, kad reikia tą duobę, kur...

Išeina iš ežero ant uolos, sėdasi mergos eile ir gieda. Gieda, gieda, tada klausia žmonių: kada bus pasaulio pabaiga? Jei pasako, kad negreit, tada suspiegia ir - vandenin.

Kitąsyk trys mėnesiai pradėjo taip kalbėtis. Sausis gyrėsi, kad daugiau už visus gali šaldyti. Sako:

- Aš galiu poną vilkuose sušaldyti. Atsiliepė vasaris:

- Aš tai galiu sušaldyt veršį karvėje, o tu giries, kad poną vilkuose sušaldytum. Dar tu šito prasto žmogaus apdriskusio, kur...

Kūčių dieną vidury valgymo vyrai išbėgdavo sodan ir bėgdavo apie obelis, kad obuoliai nekirmytų. Vienas žmogus išbėgęs, o buvę baisiai šalta. Ir šaukiąs:

- Šalti, šalti, eik Kūčių valgyt!

- Kai aš nueisiu, tai tavo vieno darbininko nebus. Tas išeina ir žiūri, kad jo arklio...

Uogavęs raiste žmogus ir girdžiąs:

- Juozapai, Juozapai! Pasakyk Nopijai, kad mirė Zopija!

Parėjęs ir kalbąs namie. Tik pamatę, kad iš po krosnies išsirangius gyvatė ir nubėgus raistan.

Mat ir gyvatės esančios su vardais.