Sakmės

Viena moteris išėjo miškan grybauti ir išsinešė su savim naują kraitį. Jai begrybaujant, pradėjo labai lyti. Tada ji nusivilko visus rūbus ir pavožė po kraičiu. Pati pastovėjo po medžiu, kol nustojo lyti. Paskui sausais rūbais apsivilko ir vėl grybauja. Begrybaudama susitinka...

Iš pradžių grybai buvo visi vienoki, nebuvo nei raudonų, nei geltonų, nei juodų. Ir visi buvo nenuodingi. O musė buvo labai bloga, visur platino visokius mikrobus. Tada sugalvojo ir grybus apnuodyt. Tai padarė grybų balių, aprengė juos visokiais spalvotais rūbais, o kartu ir nuodijo....

Pas vieną ūkininką vis kepdavo pautienę, o niekas negaudavo jos valgyti. Bernas vis matydavo, kaip šeimininkė vis nešdavo pautienę ant tvarto. Kartą bernas pasislėpė šiene ant tvarto saugoti, kam ta pautienė. Ir pamatė, kaip šeimininkė atnešė didelį dubenį pautienės ir padėjo...

Labai labai seniai, kai dar paukščiai ir gyvuliai neturėjo akių, dievas sušaukė juos visus, kad galėtų padalyti jiems akis.

- Kas atvyks anksčiau, tas gaus geresnes akis, - tarė dievas.

Visi gyvuliai ir paukščiai labai skubėjo pas dievą, tik viena pelėda vos vilkosi paskui. Jau...

Buvo labai didelis ąžuolas. Kas jį sodino, tai neatmenu. Sako, kas jį nukirs, tai ir pats mirs. Tas ąžuolas visai suseno - visi bijojo jį kirsti. Paskui atsirado du tokie vyrai, prisigėrė, sako:

- Nueisim, nukirsim jį - ir patys numirsim!

Ir nukirto šitą ąžuolą. Tai vienas greitai...

Dvi mergos gulėjo kluone ant šieno. Viena jau miegojo, o kita ne. Ta, kur nemiega, girdi, kad kas apie kluoną vaikšto ir sako:

- Mirtis yra, nėra priežasties.

Taip sako kiek kartų, tačiau ji, nors ir girdi, nieko nebijo. Vis dėlto ėmus pribudino savo draugę. Draugė irgi girdi. Jai...

Bernas skolinosi iš velnio pinigų vestuvėms, bet tas išsiderėjo, kad ir jį pakviestų.

- Koks bus piršlys?

- Kunigą paprašiau.

- Tai gerai, su kunigais ne visada gaunu pasišnekėti, tai nors per tavo vestuves su juom gerai atsikalbėsiu. O kas bus svočia?

- Ten mano kaimynė Marija.

...

Senais laikais gyveno žmogus kalvis. Tada buvo visur tamsu, naktis ir naktis. Tai šis kalvis nutarė nukalti saulę. Paėmęs blizgančią geležį, kalė kalė ir nukalė per šešerius metus. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į dangų.

Ir iki šios dienos ji ten tebestovi.

Dvare gyveno mano senelė. Ir toj pačioj priemenėj priešais gyveno ragana Mieželaitienė. Sako, būdavo, žiūrėk, nueini pasimelžt karvę - tuščias tešmuo - išmelžta. Bet kas išmelžė? Mes jaučiam, kad čia Mieželaitienės darbas. Kiti keturi irgi per tą priemenę vaikščiojo. Ir...

Senų senovėje liūtas, žvėrių karalius, sušaukė visus žvėris ir žvėrelius į susirinkimą. Visi žvėrys ir žvėreliai atvyko, tik neatvyko vienas kupranugaris. Tuomet liūtas liepė gudriausiam gyvuliui šuniui eiti paieškoti kupranugario. Šuo kupranugario niekada nebuvo matęs....

Kitą sykį buvo tokie ūkininkai. Jiedu turėjo sūnų; tas sūnus parvedė marčią. O tie tėvai turėjo aitvarą, kuris jiems, būdavo, grūdus neša. Toji marti vis, būdavo, turi malti ir malti grūdus ir, būdavo, niekad jų iš geldos neišmala. Taip kankino tą moteriškę, kiek tik ji...

Žvejai žvejojo Nemune ties Plokščiais ir užmetė tinklą į tokią įlanką, kuri buvo kaip bala Nemuno krante. Užmetę tinklą, ištraukė didelę nei žuvį, nei žmogų. Ji buvo labai graži, turėjo geltonus plaukus ir labai mažas ir trumpas rankas. Vietoj kojų buvo lyg žuvies uodega....

Važiavo žmogus kur iš toli, ir pavargo arklys. Tai jis pamatė trobas ir užvažiavo tenai pernakvot, kad arklys pailsėtų. O jau vakaras. Šitie žmonės sako:

- Kaip mes tave priimsime, kad mes patys negalim čionai nakvoti - čia kiekvieną naktį ateina velnias ir mums nei miegot, nei...

Vienas devyniolikos metų bernas niekur, būdavo, neina. Mama vieną kartą užsispyrusi pradėjo varyti jį pirtin.

- Kas čia su tavim yra, kad tu niekur neini?

Ir užsipuolus išvarė pirtin.

Pamatė, kad jis kažką išsiėmė iš pažasties, suvyniojo, suvyniojo, paskui papūtė ir išėjo....

Pelėdai užsnūdus, karaliukas pabėgo ir gerai pasislėpė. Reikia jį surast. O kas pavasarį jo ieškos? Visiem darbo lig valios - gūžtas suka, kiaušinius deda, vaikus peri, Tarės, tarės paukščiai - nieko nenutarė. Čia atskrido gegutė, atsisėdo ant šakos ir sako:

- Aš skrisiu...

Seniai, labai seniai, kai Dievas sukūrė pasaulį, buvo keturi vėjai: Šiaurinis, Rytmetinis, Pietinis ir Vakarinis. Vienas buvo senas, o trys jauni. Senasis buvo tėvas, o jaunieji - jo vaikai. Kada pradėdavo pūsti visi keturi iš keturių pusių, tai didžiausius kalnus iš žemių sunešdavo...

Seniau žmonės pasakodavo, kad, kai žmogus užgimsta, ir nauja žvaigždė kartu sužiba - kiekvienas mat turi savo žvaigždę. Jeigu išeitum giedrą naktį, kada matyti daug žvaigždžių, ir imtum, į jas žiūrėdamas ir rodydamas pirštu, minti, skaityti, sakytum: „Gal šita mano? Gal šita...

Kartą nuėjo žvirblis pas vieversį prašyti, kad šis išmokytų jį giedoti. Matai, žvirblis neturėjo jokio balso ir norėjo pramokti tokių gražių giesmių kaip vieversys. Vieversys sutiko ir ėmė žvirblį mokyti, bet kai tiktai ištarė žodį „čivir vivir", žvirblis nustojo vieversio...

Dievas palikęs vaivorykštę po tvano, kuri reiškianti, kad daugiau tvano nebus. Vaivorykštė traukia iš ežerų ir upių vandenį į debesis, kada juose vandens sumažėja. Kartais gali įtraukti medžius, gyvulius ir žmones. Kartą buvo įtraukusi piemenį ir tris jo ožkas.

Yra toks akmenukas, kad jeigu jį paimsi į ranką ar į kišenę, tai tavęs niekas nematys, nors tu čia stovėtum po nosim. Kaip tą akmenuką surasti?

Reikia juodvarnio vaiką išimti ir juodu ašutu ant šakos ties lizdu pakarti. Juodvarnis, negalėdamas žiūrėti į pakartą vaiką ir...

Labai senais laikais, kai dar žmonių ant žemės nebuvo, gyveno vienas ponas dievas, visų karalių karalius. Bet tada jis dirbo visus prastus darbus, kaip ir mes kad dirbame.

Kartą dievas plovė paišiną veidą, nes krosnį bekūrendamas buvo susitepęs. Jam besiprausiant, vienas lašas...

Buvo girtuoklis žmogus. Griaudžiant jis ėjo iš smuklės namo. Priėjęs namus, palindo po pastoge ir ten rado susitraukusį velnią. Žmogus sako:

- Velne, ko tu čia lindi? Matai, kad tave Perkūnas tyko užmušti.

- Mane muš, o tave užmuš, - atsakė velnias ir priėjo artyn prie žmogaus.

...

Senovėj mūsų krašte buvo daugybė laumių. Vienos laumės kaip moterys laukuos dirbdavo, atėjusios į namus, joms vaikus nuprausdavo, verpdavo, drobes ausdavo... Moterims grįžtant namo, tos laumės pabėgdavusios. Be tų, buvo daug piktų laumių. Jos vogdavo žmonių vaikus. Pavogto vaiko...

Kas norėdavo aitvarą turėti, tas laikydavo septynerius metus juodą gaidį. Tas gaidys, turėdamas septynerius metus, dėdavo kiaušinį ir išperėdavo aitvarą. Kiaušinis buvęs pailgas, o per vidurį susmauktas. Na, ir kas iš to kiaušinio išeidavo? Išeidavo kirminas, ilgas kaip žaltys,...

Vienas žmogus griaudžiant pajuokavo. Jis buvo pavarde Norkūnas. Griaudė, o jis tarė:

- Aš - Norkūnas, tu - Perkūnas, mušk mane. Tuo kartu trinktelėjo ir jį užmušė.

Žmogus išėjo pavasarį art. Dar anksti anksti pavasarį, dar paukštelių nebuvo. Eina vargšas žmogus elgetaudamas. Sako:

- Padėk dieve. Tas atsakė:

- Ačiū.

- Na, seneli, - sako, - kai tu vaikščioji per pasaulį, ar linksma tau?

Tas senelis sako:

- Tai kodėl? - Taip kaip ir visiems.

- O...

Kitą kartą buvo kilęs tarp žvėrių ir paukščių karas. Abu pulku ties Uralo kalnu didelį karą kėlė. Bet ilgą laiką karas nei vienai, nei antrai pusei nesisekė. Šikšnosparnis tad abiem pusėm tarnavo: kai paukščiai nugalėdavo, tai jis prie paukščių pristodavo, bet kai žvėrys...

Viena šeimininkė, labai darbininkė būdama, mažą turėjo ir, nenorėdama dieną sugaišint, vakare vėlai vystyklus ėjo ant ežero liepto išsiskalbt. O tai pasitaikė sykį ir ketvirtadienio vakarą nueit.

Kitą ketvirtadienio vakarą ant liepto, saulei nusileidus, pradėjo laumės skalbt,...

Pradžioje pasaulio nebuvo nei žemės, nei saulės, nebuvo nieko, tiktai vien vanduo. Ant tų vandenų viešpatavo du dievu. Pirmasis dievas buvo vyresnis ir galingesnis už antrąjį. Pirmasis dievas žinojo, jog ant dugno tų vandenų yra truputis žemės. Todėl pasiuntė antrąjį dievą,...

Gyveno susituokę našliai. Na, ir vyras turėjo savo dukterį, ir boba savo. Tai toji boba savo dukterį labai mylėjo, o podukros nekentė. Kartą iškūreno pirtį ir nuėjo visi praustis, tik podukros neleido kartu.

- Tu labai sutrė, bjauri, tai nusiprausi paskui viena, - pasakė pamotė.

...

Kadaise vilkas buvo bajoras ir pas save turėjo gerus kilmės dokumentus. Vilkas nebeišmanė, kur juos paslėpti. Padavė šuniui paturėti:

- Tu namuose sėdi ir vietą turi, tai gali mano dokumentus pasaugoti, o man reikia po mišką lakstyti.

Šuva apėmė dokumentus iš vilko, bet pagalvojo, kad...

Dievas, norėdamas vieversį sukurti, paėmęs molio gabalėlį ir metęs aukštyn. Molio gabalėlis virtęs vieversiu, nukritęs žemėn ir pradėjęs giedoti. Velnias, tupėdamas už akmenio, visą tą atsitikimą matė ir panoro padaryti paukštelį. Paėmė dumblo saują ir metė aukštyn....

Paukščiai rinko karalių. Kas aukščiau pasikels, tas bus karalius. Užsikėlė visi paukščiai. Mažutis paukščiukas kukis, kuris po žabus slapstės, užskrido ereliui ant nugaros. Pasikėlė visi paukščiai aukštai aukštai, o erelis dar aukščiau. Niekas aukščiau nebekilo. Tik purpt ir...

Ugnelę gerbt reikėjo. Mano močiutė pasakojo, kaip šeimininkė visada sakydavo savo tarnaitei, kad ugnelę visada, einant gult, gražiai užžertumėt - užklotumėt pelenais. Ir, sako, kartą begulint prasivėrė durys, įsirito raudonas kamuolys per slenkstį. Tas kamuolys ir prašnekėjo,...

Skruzdėlė po žemę bėgiojo, kur artojas arė. Jis tuomet valgė pietus. Ir pametė labai mažą trupinėlį duonos. Voras paėmė tą trupinėlį duonos ir bėgo į dangų pas dievą apskųsti artoją, kad jis mėto duoną kepalais, kad dievas neduotų artojams duonos. O skruzdėlė,...

Kitą kartą rudeniop - jau buvo kūlimai prasidėję - einam mudu su bernu pro klojimą išdžiovinę jaują. Jau prietamsis. Tik padrykt pro sodą svirno link. Nušvito visa žemė, o virš mūsų galvų toks kaip rankšluostis, šviesus, beveik gelsvas, padrykt padrykt padrykt ir nutūpė ant...

Maro laike vaikščiojusios po kaimą trys jaunos dailios mergos, gražiai baltai apsirengusios ilgais drabužiais ir, saulei nusileidus, vaikščiodamos iš namų į namus, nežinia, ar vandeniu, ar kuo, lašinusios viską. Užėjusios į namus, jos klausdavusios: „Ar yra kas namie?", nes visi nuo...

Žmonės taip šneka apie žalčius. Mūsų seneliai juos laikę namų gyvulėliais, kaip šiandien triušius ar marių kauleles. Žiemą juos laikydavę pakrosnyje, vasarą leisdavę į daržus: kopūstus ir kitas daržoves.

Katras žmogus turėjęs daugiau žalčių, tas daugiau turėjęs...

Adomas turėjo dvylika sūnų ir vieną dukterį. Tie sūnai negalėjo ja pasidalyt - visi norėjo vesti. Tai paskiau Adomas paėmė, užvertė dvylika kubilų ir pakišo po jais gyvatę, lapę, ožką, avelę, karvę, povą, varną, pelėdą, kalytę, lakštingalą, šarką ir tą savo dukrą. Ir...

Kitas ūkininkas vėl turėjo kauką, tik nebepamenu, kurioj pusėj. Nešė nešė tas kaukas visokius turtus, iš kur sugrobdamas. Ir pritrūko ko benešti. Šeimininkas nuvargo, išėjo į klėtį ir miega. Miega tiek įmigęs. Kaukas įlėkė, priėjo arti ausies ir klausia:

- Ką benešti, jau...