Sakmės

Vienas skerdžius mokėjo geras dūdeles sukti ir su dūdelėmis gražiai groti. Sykį jam begrojant, išgirdo velniukas. Klausęs, klausęs ir jam labai patikę. Priėjęs prašo, kad jam duotų vieną dūdelę padūduoti.

- Padaryk mane klebonu, o mūsų kleboną - skerdžium, tai duosiu.

...

Žemaičiuose buvo tokia didelė giria, kad žmonės pro medžių tarpą negalėdavo išlįsti. Didžiausios kemsynės, pelkės, o gyvačių - devynios galybės! Būdavo, nė vienas žmogus nebus neįkastas gyvatės. Daug tuo laiku išmirė žmonių. Visi to krašto gyventojai aimanavo, nes...

Išėjo dvi kvieslės dainuodamos į vestuves kviesti ir paklydo girioje. Sutemo, ir radosi naktis. Jiedvi, baimingai aplink beklydinėdamos, pamatė tokiam krūmų tankumyne ugnį degant. Jiedvi artinos ir išvydo žmogų prie ugnies, o daugybė vilkų, apgulę apie ugnį, šildės. Jiedvi labai...

Buvę pusčiai, kurie išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Kad, gaidgystėj iškūlę, žmonės palikdavo javus, sustumtus į krūvą, o išaušus dienai, eidavo vėtyt, tai grūdų maž berasdavę - tiktai vienus pelus krūvoj.

Kartą užėjęs juos ūkininkas bepustančius. Jie ėmę...

Mėšlavežis buvo su talka. Ir važiavęs piemenukas. Ir jis matąs - akmuo nukritęs. Senelė sakanti:

- Neužkliudyk!

O jis nežiūrėjo ir, kai važiavo, užkliuvo už to akmens. Ir tas akmuo pradėjo smarkiai riedėti iš paskos. Ir tiek bėga, kad net su arkliu, matos, kad neišbėgs. Tas...

Kristui keliaujant kartą prireikė persikelti per upę. Jis tuo laiku ėjo vienas be apaštalų. Per upę nebuvo nei liepto, nei tilto. Valties aplinkui irgi nebuvo matyti. Vakaras artinosi, ir Kristus turėjo skubėti. Bestovėdamas pastebėjo plaukiant lyną ir paprašė, kad jį perkeltų per...

Vasaris vėjas esąs apsitaisęs žaliais rūbais, Rytinis - rausvais, Žiemys - baltais, gauruotais kailiniais, o Vakaris - tai visas suplyšęs ir lopiniuotas.

Žmogus buvo už berną pas vieną ūkininką. To ūkininko pati buvo ragana. Tam bernui buvo ten labai sunku: per dienas laukuose dirba visokius darbus, ateina vakaras - šeimininkė kamanas ant jo galvos užmauna, paverčia jį arkliu, užsisėda ir joja ant Šatrijos kalno. Ten nujojus, pririša...

Saulė nusileido ant žemės. Visi eina pro šalį ir garbina saulę: vieni poterius kalba, kiti kitaip. Eina pro šalį asilas ir klausia:

- Ko tu čia sėdi?

- Aš noriu eiti toliau, bet niekas neneša.

Asilas sako:

- Sėsk ant manęs.

Saulė sėdo, ir asilas ją neša. Asilui jau pasidarė karšta...

Dievas, sukūręs pasaulį, labai puikiai viską surėdęs: pradėjo žolės žaliuoti, medžiai augti. Bet velniui nepatikęs toks darbas. Užsimanęs pakenkti dievui ir gamtai. Dėl to užsėjęs žemę akmenine sėkla - smulkiais grūdeliais, kurie labai gašiai augo ir plėtės. Per tris...

Vienam neturtingam žmogeliui per tris naktis prisisapnavo:

- Eik į Vilnių, ten ant tilto rasi pinigų.

Jis nuėjo ir vaikščiojo po tiltą. Ant tilto sėdėjo kažkoks senukas. Tas jo klausia:

- Ko tu čia ieškai? Ar nepametei ko nors?

- Ne, nieko nepamečiau, bet man prisisapnavo, kad aš...

Vieną sykį eina žmogus keliu ir prieina mišką. Bet tas miškas visas dega, liepsnoja, tiktai kelios eglės pakraštyje dar žalios, bet ir tos iš pašaknų jau pradeda svilti. Vienos eglės viršūnėje susirangiusi gyvatė ir sako:

- Žmogau, būk geras, išgelbėk tu mane nuo mirties!

Žmogui...

Kai dievas moteriai davė vaikutį, tai sako:

- Leisk, tegul jis eina kaip kumeliukas ar teliukas.

- Nu, kaip aš, - sako, - tokį mažulį galiu leist. Nors kad vienus metus ant rankų palaikyt.

- Tai, sako, - prašom ir laikyt iki metų. Užtai žmogus iki metų dažnai ir nevaikščioja.

Tvarte, po loviu, žaltys buvo susidėjęs kiaušinius. Ūkininkas su bernioku vežė mėšlą. Berniokas rado žalčio kiaušinius ir sudaužė juos. Žaltys matė, kad berniokas sudaužė.

Buvo namie padėtas ąsotėlis su vandeniu atsigerti. Žaltys įlindo į ąsotėlį ir užnuodijo vandenį -...

Pradžioj gyvulėliai, kur katras pirmą naktį gulėjo, tokias vilnas ar plaukus įgavo. Ežys ant kalno pasistebėjęs į saulę tekančią žaruotą - užtai ir jo dygliai kaip žarai.

Sykį šlėktos prisinešė daug šiaudų ir sugulė asloj. Rytą visi sukilo, tik vienas liko gulėti. Žiūri - ant jo krūtinės rupūžė, o jis kaip negyvas: nubalęs ir nesijudina. Jie susiieškojo žaltį ir ėmė mėtyti ant rupūžės. Kai žaltys ištraukė iš jos visą kraują, tas šlėkta...

Gano kaimo bernai miške arklius ir kūrena ugnį. Atsinešė bulvių - kepa. Ateina koks nepažįstamas ponaitis ir atsineša gyvą varlę. Tie žarsto bulves, o ponaitis ant pagalio pasimovė varlę ir šildo ją ant ugnies. Vaikinai valgo bulves, ponaitis perplėšė varlę, ją makt ir prarijo....

Kartą sumanė saulė tuoktis. O varlės galvoja: „Dabar viena jau visas balas išdžiovina, o kai bus dviejuos, dar vaikai, - tai niekur balelės nerasi!" Ir susitarę nuėjo dievui skųstis, bet jo namie nerado. Kai dievo nerado, tai saulė sužinojusi sako:

- Šviečiau ir šviesiu, šildžiau ir...

Mačiau, kaip iš jaujos ugnis išėjo pasivaikščioti. Labai prikūrenau, atsiguliau prie durų. Prie durų prisitraukiau - kad netrauktų. Tik burbtelėjo, o ugnis paliuokom lig lubų, nuo lubų lig durų, į duris atsimušė ir vėl į krosnį - tokios juostos kaip vaivorykštė. Per tris kartus...

Kitą kartą, sako, mūsų krašte buvę daug žalčių. Sako, kad vaikai valgydavę asloje, tai žaltys, iš pakrosnies išlindęs, prišliaužęs ir lakdavęs iš jų dubenėlio. Tai sako, vaikas su šaukštu tiktai kaukšt per kaktą tam žalčiui - tuoj tas apsisukęs cypdamas ir eis į pakrosnį.

Gyveno toks senas bernas Juzė. Kartą vestuvėse jis daug šoko. Ir gerai jį ten pamylėjo. Keliavo Juzė namo, ir pavijo jį didelė karieta. Užklausė jį ponas:

- Kur dabar eini?

- Einu namo.

Sako:

- Tai pavėžysime.

Įsėdo jis į tą gražią karietą, arkliai širmi, galvom mosikuoja,...

Kokie Eželių kaimo vyrai susapnavo, kad jų kaimo lauke, kokioj tai vietoj, yra užkasti pinigai. Tai jie susitarė ir nuėjo tų pinigų kast. Kasa kasa, ir tik iš kalnelio stačiai į juos atbėga dvylika jaučių! Jie nusigando ir parbėgo namo.

Vėl praėjo kiek laiko, vėl jie sapnuoja,...

Po didžiausio tvano žmonės bijojo, kad ir vėl kada nebūtų tvano, tai susitarė pastatyt labai aukštą bokštą. Jeigu kada bus tvanas, tai sulips tan bokštan ir neprigers. Pradėjo statyt bokštą ir jau pusiau ar aukščiau buvo pastatę. Dievui nepatiko tas jų darbas ir sumaišė jų...

Jeigu kregždė prie namų suka lizdą, tai tais metais laimingai išgyvens.

Vienas žmogus taisės savo seną namą nugriaut, statyt naują. Kregždė tai numatė. Ji drąsiai sau suko lizdą senam name. Ir antrą metą, nors tas ūkininkas rimtai rengės nugriaut. Tretį metą kregždė jau...

Parvažiuoja žmogus su pirmu vežimu rugių, tik višta su viščiukais užlėkė ant tvoros ir užgiedojo.

Tai jau nelaimė kokia bus! Tada reikia, pagavus vištą, vartyti nuo sienos iki slenksčio kūliais, ir kas paklius ant slenksčio - galva ar uodega - tai nukirsti. Kaip tik pakliuvo galva,...

Važiavo kartą paupariai iš vienų atlaidų į kitus ir pakely apsistojo beržynėly, netoli dvaro. Vienas iš jų pasiūlęs pieno kibirą. Netoliese ganėsi dvaro banda. Kiti manė, kad šis eis arba karvių melžti, arba parsineš pieno iš dvaro. Bet jis įsmeigė peilį į beržą ir pakišo...

Žmonės sėjo rugius, o varlė pasakė:

- Tegu sėja, aš juos prarysiu.

- Neprarysi! - pasakė jai dievas ir užrakino snukį.

Tai ir po šiai dienai, kai rugius sėja, varlių snukis užaugęs.

Tai atsitiko prieš kokį šimtą metų. Prie Deveikių kaimo, Šeduvos rajone, tuomet augo eglių miškelis. Tame miškelyj buvo kupstas. Sakydavo, kad toje vietoje yra kažkas laidotas. Prie to miškelio vyrai naktimis ganydavo arklius.

Kai tik ateidavo naktis, ant to kupsto išdygdavo sėdintis...

Vieną kartą senovėje viena mergaitė meta audeklą ant tvoros, nes ji dar nežinojo, kas tie mestuvai.

Eina pro šalį senelis ir sako jai:

- Kodėl taip meti audeklą ant tvoros?

- Kad aš nežinau, kaip kitaip, - atsakė mergaitė.

Senelis parodė mergaitei, kaip padaryti mestuvus

ir kaip su...

Vaikas turėjo vytelę ir močiai per nuogus pečius sušėrė ta vytele. Močia sako:

- O kad tu prapultum jaunose dienose!

Kol jis užaugo, viskas buvo gerai, o kai važiavo iš jungtuvių, pamatė zuikį lekiant. Jis iš ratų ir vytis tą zuikį.

Nuo tos dienos jo niekas daugiau ir nebematė -...

Kitą kartą Šimkaičių valsčiuje, Raseinių apskrityje, Plėkių dvare, gyveno dvarininkas Plėkis. Nuo to ir vadinosi Plėkių dvaras. Tas dvarininkas turėjo tris dukteris. Ir tos visos dukterys pasodino dvaro lauke po pušį ir užkeikė, kad jų niekas negalėtų nukirsti. Vyresniosios...

Dievas, sukūręs Žemę, sumanė joje apgyvendinti paukščių. Ir sukūrė visokių paukščių. Tada gandras ir kovas buvo balti, o blezdinga neturėjo raudono pagurklio ir perskeltos uodegos.

Dievas tada sukūrė ir žmogų. Kad jam nebūtų šalta, nutarė duoti ugnies. Nei rojuj, nei danguj...

Buvo vestuvės Pabaldonėj, ir viena moteris mokėjo paverst žmones vilkolakiais. Važiuoja vestuvės, o ta moteris, iškišus galvą pro langą, visus vestuvininkus ir pavertė vilkolakiais. Visi iššoko iš vežimo ir nulėkė kiekvienas sau. O piršlys sako:

- Atidaryk man, kad vėl visi...

Sykį vakare vaikai minė mįsles. Tąsyk velnias, pribėgęs prie lango, paklausė: - Kokios uogos žiemą žaliuoja? Vaikai spėjo spėjo, bet atspėti negalėjo. Paskui vienas suriko:

- Kadagio!

Tąsyk velnias paburnojo ir dingo.

Dirbo dvi mergos lauke. Pailsusios atsigulė pailsėt. Ir jos ilgai pamigo. O jų daug darbo buvo dirbta ir jos negalėjo pailsėti. Mato, kad užpuls naktis, tai jos prašė saulutę, kad nenusileistų, kad jos spėtų darbą užbaigti. Saulutė paklausė, greit nenusileido, palaukė, kol jos...

Netoli mūsų, Nuolekų kaime, Lyduokių parapijoj, buvo burtininkas Karklas - senas bernas. Vieną kartą jis buvo pajauniuose su pamergėm. Visiem pripylė po stikliuką degtinės, ir jis paėmė vienai pamergei pripylė. Paėmus gerti, ji pamatė, kad tokios kirmėlaitės kruta. Ji negėrė....

Visi seniai buvo užsikišę, gulėjo mat. Tik girdi, kad kažkas grabaliojasi priemenėj apie duris. Paskui ir rankeną jau klibina, nori įeiti. Girdisi balsas:

- Įleiskit!

Šeimininkas sako:

- Kad čia nėra vietos kur, eik į aną namo galą, į seklyčią.

Nuėjo ten.

O ten buvo ugnelė. Jei...

Ir velnias kitą sykį žmogui padeda. Pirma, kada ponai turėjo valią ant žmonių, vienas ponas leido savo žmogų siuvėju mokytis. Užsigeidė vieną sykį ponas, kad siuvėjas jam pasiūtų surdutą be siūlų. Jei nepasiūsi, girdi, tave užkankinsiu. Pasiėmė žmogus gelumbę ir eina...

Senovėj, kai dar velniai matomi pasauly valkiojosi, vienas muzikantas ėjo pritemus namo. O buvo tamsi naktis. Jis beeidamas paklydo ir nebežino, kur eiti. Paklydęs ne per toli paėjo, sutiko karietą su ponu važiuojant. Sako tas ponas:

- Nuo čia netoli yra mano dvaras, šį vakarą pas mane...

Vienas piemuo, Perkūnui bildant, sakęs, kad jo tėvas parvažiuojąs su ratais. Jis turįs didelę pypkę, kurią užkūręs užrūko, kad visi pašaliai aptemsta, o Perkūno bildesys esąs tik vežimo tekinių brazdėjimas. Jis visai nebijojęs Perkūno trenksmo, lyg tyčiojęsis ir visokiais...