Sakmės

Seniau vienas ūkininkas, nesulaukdamas prie Kūčių pareinant bobų iš pirties, paėmė šautuvą ir išėjo į krūmus zuikių tykoti. Praėjęs gabalą krūmų, priėjo gražią vietelę ir atsisėdo po beržu. Besėdint pradėjo kaukti vienas, du, trys vilkai. Netrukus ėmė kaukti iš visų...

Važiavau kartą iš Salako į Gerveliškių kaimą. Kokius tris kilometrus reikia važiuot mišku.

Štai randu vienoj vietoj prie pat kelio - guli, apie kelmą apsiraitęs, žaltys. Šildosi saulėj. Galva padėta ant kelmo. Mano arklys buvo geras, bet ir botagas šmaikštus, šikšninis. Tai aš,...

Gegutės žiedas yra augalas, turintis burtų jėgą. Jis auga miške, jo aukštas stiebas retai apaugęs priešpriešiniais lapais. Augalo žiedas melsvas, susidedantis iš daugelio smulkių žiedelių. Gegutės žiedo šaknys susikryžiavusios, kaip dvi rankos su pirštais. Viena didesnė šaknis -...

Vienas senis turėjo baisiai daug aukso. Jis pradėjo sirgti ir nujautė, kad gali greit mirti. Gaila vaikams palikti auksą.

Vieną kartą, kai visi išėjo iš namų, jis pasiėmė auksą ir išėjo miškan paslėpti. Bernas nujautė, kad ūkininkas turi aukso, ir sergėjo.

Senis prie vieno beržo...

Senų senovėje vaikščiojo dievas su šventu Petru. Vieną kartą jie ėjo pro ganančius bandą piemenis. Piemenys, pamatę iš tolo ateinant praeivius, sumanė juos išgąsdinti. Vienas piemuo apsivilko išverstais kailiniais ir pasislėpė šalia kelio augančiuose krūmuose. Dievas visa tai...

Volungė mainė su putpele arkliais, ir volungė laimėjo. Iš džiaugsmo volungė šeria arkliui ir rėkia:

- Išt ci ci, išt ci ci!

O putpelė, norėdama atsimainyti, šaukia:

- Put, palauk! Put, palauk!

Vienas žmogus pasamdęs vėjus ežerui išpūsti. Vienas pūtęs pūtęs - ežeras iškyla, bet ir vėl atkrinta. Dviejau pūtę, bet ir tai nevykę. Paskui atėjęs trečias. Pūtę pūtę - bet ežeras ir vėl atgal atšokąs. Paskui davė žodį ketvirtam. Tada jie iš visų pusių pradėję...

Katė prašė dievą, kad jai leistų žmogų papjauti. Tai dievas jai pasakė:

- Pirma sukalbėk poterius, ir tada pasipjausi žmogų.

Tai ji kalba ir kalba poterius, niekada nepabaigia. Kad pabaigt poterius kalbėt, tai papjaut žmogų. Prie žmogaus glaudžias ir poterius kalba, o kai pabaigs...

Pas mano senelį priprato vilkas. Kai tik žiema ateina, ir vilkas ateina. Dieną jis kur vaikšto, o naktį įlenda tvartan ir guli prie gyvulių. Pritaisė jam skylę lįst.

O seniau žydai vilko iltį kabindavo ant kokio raištelio vaikui ant kaklo. Vaikas pagraužia tos ilties, tai jam išauga...

Kartą vienas žmogus važiavo į vestuves. Važiuodamas pro ežerą, rado bežvejojančius žvejus, kurie buvo pagavę labai daug žuvų. Atvažiavo tas žmogus į vestuves, įėjo į pirkią ir sako:

- Kai važiavom pro ežerą, tai kad pagauta žuvų tokia baisi daugybė, net tinklai nekelia!

...

Seniau Adomas su Ieva, kai dievas išvarė iš rojaus, traukė akėčias - akėjo žemę. Atėjo dievas aplankyti ir sako:

- Padėk Dieve!

Jie atsakė:

- Dėku, pone dieve!

Dievas pažiūrėjęs ir sako:

- Kam jūs tą bestiją tąsot?

Jie sako:

- Kurgi, dieve? - Mes nematom.

- Ogi va, - sako...

Vienas žmogus nusipirko juodą knygą ir skaitė: „Ateis nematytų vyrų."

Prisirinko į gryčią visai nematytų vyrų ir prašo darbo. Žmogus ką tik pasako, tuojau jie padirba.

Padavė jiems rėtį ir liepė iš ežero išsemt vandenį. Ir tą tuojau išsėmė. Atėję vėl prašo darbo.

Buvo...

Pasakojo man senelė. Ėjo ji su savo mama. Čia, Kriūkuose, prie miško yra tokia bala Dilgynė. Toji Dilgynė, sakoma, be dugno, susiekia su Dusios ežeru. Buvo taip, kad sugavo žuvį ir pririšo jai skambutį. Tai ėjo ta senutė su maža mergaite, priėjo prie tos Dilgynės, ir išplaukė...

Vieną kartą susitiko dvi ugnys, vieno kaimyno ir kito. Viena ugnis sako:

- Mano šeimininkas labai blogas, niekada nei užkloja, nei pakloja. Deginsiu jį.

Kita sako:

- Degink, kad nori, bet nesudegink mano šeimininko ratų, kurie stovi tavo šeimininkų paklaimėj, nes mano šeimininkas geras -...

Ūkininkas arė visą dieną. Tada paleido jaučius ganytis. Jie ganėsi, ganėsi, o paskui ir pradingo. Ūkininkas ieškojo ieškojo, bet niekur nerado. Tada eina namo pro paparčius, ir vyžon įkrito paparčio žiedas. Parėjo namo - iš karto sužino, kur jo jaučiai. Jau aušta. Gaidys ėmė...

Mūs tėtukas kažkur regėjo, bet kur - nežinau. Tai jos (tos sirenos) paleistos į kažkokią vonią. Kasa ilgiausia ant tos uodegos guli, ir rankos yra. O nuo pusės - jau žuvis. Vadino sirenomis. Ir verkia, baisiai jos verkia - labai laukia pasaulio pabaigos. Tada jos bus kaip ir visi...

Senovėje skerdžius praganė gyvulius ir nuėjo į krūmus ieškoti. Ir staiga jam į vyžą įpuolė paparčio žiedas. Paėjo jis toliau - kad jau žino, kur tas veršiukas. Atsirado greit ir velnias. Sako:

- Pamainykim batus į vyžas.

Skerdžius sutiko.

Nusiavė tą vyžą, velnias už...

Sesuo išlydėjo į karą brolį, ir brolis žuvo kare. Ji labai pradėjo verkti, raudoti. Tai dievui jos pagailo, ir pavertė gegute. Ir ji dabar kukuoja, raudodama žuvusio brolio.

Žmonės ganė naktimis arklius. Ūkininkas ėjo arklių ganyti ir ten nakvot. Prie kelio sėdi žilas senelis, kišą jam sužeistą pirštą ir sako:

- Žmogeli, aprišk man pirštą.

Žmogus truputį išsigando, kaip turėjo apynasrius rankose, šėrė jam per galvą ir pasakė:

- Prapulk tu po...

Vieną žmogų, grįžtantį iš darbo namo per tiltą, nustūmė vėjas ir labai sumušė. Jis verkdamas išlipo iš upės, parėjęs namo, papasakojo pačiai, kad jį vėjas numetęs nuo tilto, o už tai eisiąs skųstis. Pati draudė, bet žmogus jos neklausė. Šiam nuėjus į dvarą, teisėjai...

Sliekas veda žmoną tūkstantkoję. Sliekas eina į piršlius pas tūkstantkoję. Nuėjęs ir klausia:

- Ar tu tikrai už manęs tekėtai? Aš jau, - sako, - namą baigiu statyt.

Tūkstantkojės seserys klausia jos:

- Ar tu tikrai nori tekėti už slieko?

Ji atsakė seserim:

- Tikrai tekėsiu. O...

Erodas valgė vakarienę. Valgė žuvį, ir buvo žuvies visas vienas šonas nuvalgytas. Tiktai užgirdo, kad kažkas dunktelėjo.

- Kas gi čia? - klausia Erodas.

- Kristus iš numirusių atsikėlė, - atsakė kiti.

- Jau kaip šita žuvis nepasidarys gyva, taip ir Kristus neprisikels, - pasakė...

Seniau, kai dar dievas vaikščiodavo po pasaulį, gyveno turtingas ponas, kuris sekmadieniais versdavo savo darbininkus dirbti ūkio darbus. Vieną sekmadienį pas jį atėjo du seneliai - tai buvo dievas ir angelas - ir pasiprašė leisti jiems pernakvoti. Ponas nenorėjo jų priimti, bet kai...

Vienas žmogus kartą ėjo į Ilgio ežerą meškerioti. Prisiartinęs prie ežero, pamatė didelę žuvį. Toji žuvis buvo labai didelė. Jos akis kaip rėtis. Tas žmogus labai nusigando ir ėmė meškere durti į tą žuvies akį. Bedurdamas pajuto sopulį. Paskiau žuvis išnyko, o jis...

Vieną dieną žmogus, per girią eidamas, iš tolo pamatė ugnį degančią ir išgirdo lyg ką šnypščiant. O priėjęs arčiau tarp ugnies rado į žiedą susirangusią angį. Aplink liepsnos žiburiavo, nebuvo per kur išbėgt. Žmogui bežiūrint, angis prakalbo vaitodama:

- Gelbėk mane iš...

Mano tėviškėj tvarte kasmet gyvatė vis kokį gyvulį užkirsdavo. Mama pradėjo sakyt savo nelaimę žmonėms.

Jurgiškių kaime gyveno toks Rančius. Kartą tas Rančius atėjo pas mus. Mama ir pasisakė jam savo nelaimę. Tai jis tvartan nuėjo, prie tvarto stovėdamas, kažką...

Senovės laike šunys rengė balių. Vieną išsiuntė į Prūsus pipirų parnešti. Jis nepareina. Tai kai pamato bėgantį šunį, uosto jį - ar ne su pipirais grįžta iš Prūsų.

Kai dievas kūrė visus žvėris, šunį sukūrė trimis kojomis. Paskui žiūri, kad jam labai sunku vaikščioti. Visi su keturiom kojom, o jis nuskriaustas. Dievas galvojo galvojo ir sugalvojo: nulipdė molinę koją ir pridėjo ją šuniui. Todėl šuo ir po šiai dienai vis pakelia vieną koją...

Velnias kitą kartą sakęs:

- Pone dieve, aš padirbsiu tokius smulkius musu- lėlius, kad tu jų niekaip neatsiginsi.

Ponas dievas sakęs:

- Padirbk, padirbk!

Velnias padirbęs daugybę uodų ir paleidęs naktį. Ponas dievas susikūręs ugnelę - uodai per dūmus nė viens neiną. Daugiau...

Kitą kartą kad ponas dievas visiem gyvuliam, žvėrim ir paukščiam dalijęs talentus: vieniem - gražumus, kitiem - greitumus, levui - už visus didesnę jėgą. Tada levas klausęs pono dievo:

- Gi kam, pone dieve, protą atidavei?

Ponas dievas sakąs:

- Žmogui.

Levas sakąs:

- Na, tai ir...

Kada Kristų Judas išdavė ir iš gėdos nubėgo pasikarti, visi medžiai budėjo ir nė vienas jo nepriėmė ant savo šakų. Tiktai viena epušė miegojo. Pabudusi ji pamatė pasikorusį Judą ant savo šakų, nusigando ir pradėjo labai drebėti.

Ir nuo to laiko epušė dreba.

Kai Erodas gaudė mažus vaikus, Juozapas, Marija ir Kristus bėgo į Egiptą. Erodo sargybiniai vijosi. Bėgo jie per lauką, o ten žmogus buvo atsivežęs rugius sėt. Jie ir sako jam:

- Rytoj ateik su dalgiu tų rugių pjaut, kad šiandien sėji. O kad kas klaus, ar nematei tokių bėgant,...

Seniau žmonės buvo vieno tikėjimo ir kalbėjo viena kalba. Jie susirinko ir sugalvojo pastatyt labai didelį bokštą ir per tą bokštą įlipt pas dievą dangun. Taip jie pradėjo statyt ir kalbėtis, ką veiks pas dievą. Tas bokštas buvo vadinamas Babilonas. Žmonės statė ir statė...

Ėjo žmogus kažkur kelionėn. Eina jis vienu keliu, ir tas jo kelias kaip tik susibėga su kitu. Ir susitiko jis - eina koks seniokas ir neša ant pečių maišą.

- Kur eini? - klausia jį seniokas.

Jis pasakė.

- Ir aš ten einu, - sako senelis.

Vadinasi, abu eina vienon pusėn. Tai dabar...

Marija su kūdikėliu Jėzum ėjo, ir užkilo didelė audra. Nė vienas medis nepriėmė pasislėpti, tik lazdynas, - ir jis savo šakom apgaubė.

Na tai ir dabar jo šakos linksta į žemę, ir jo niekuomet netrenkia perkūnas.

Kai dievas sukūrė žmogų, tai šis beganydamas pamatė, kad jo nė vienas gyvulys nenori mylėti.

Mano sau žmogus: „Eisiu pas dievą ir prašysiu, kad sukurtų tokį gyvulį, kuris mane mylėtų."

Nuėjo jis pas dievą ir prašo, kad sukurtų gyvulį, kuris jį mylėtų.

- Tebūnie tas gyvulys...

Senų senovėje, kuomet ant žemės vaikščiojęs Jėzus ir velniai, kada kas prapuldavo, tai vis būdavo bėda nelaimingam velniui. Tada žmonės ir sako:

- Velnias nunešė!

Ir per ištisus metus kaltindavę velnią. Pradėjęs velnias skųstis dievui savo likimu. Dievui pagailo velnio, ir jis...

Čia, Tauručionyse, buvo tokie mano dėdės Savickai. Tai jis važinėjo Merkinėn su kaimynu, su Marcinsku. Ir va atvažiavę, kaip dabar, Pakrikštės kalniukan važiuoja - kad guli avinas, bet didelis, bliauna. Tai jie sako:

- Žmogus kur pirkęs vežės, ir iššoko. Dėkimės rogėsna sau.

...

Kažkur vaikai susigavo mažą gandriuką ir augino augino. Pavasarį, tėvui liepus, išleido. Išleido, per vasarą nėra ir nėra. Rudenį, susigrupavus skristi, atskrido tan kieman, pakaleno pakaleno ir nuskrido su kitais skrendančiais. Per žiemą prabuvus, pavasarį mato: atskrenda su...

Taip buvo mums bernaujant, dar aš pats jaunas buvau.

Buvo Vaičiukiškėj vestuvės. Tai ten panelės buvo paprašytas muzikantas - toks senelis. O jaunikis, Česukas iš Bulainiškės, atsivežė labai gerus muzikantus - su cimbolais, su smuikom, su klernetais visokiais. Kai atvažiavo, šitie...