Perprašyti vilkai

Važiavo senelis su piemenaičių iš vieno kaimo į kitą, čia netoli mūs - į Mančiagirės kaimą. Ir senukas buvo truputį išgėręs. O piemenaitis už vežėją sėdėjo. Tas piemenaitis žiūri - ant kelio prigulę vilkų laukia. Jis sako:

- Seneli, jau mums kelią vilkai pastojo!

Tas senukas pažiūrėjo, kad visas kelias prigulęs! Jau jam degtinė išsisklaidė. Jis iškopė iš vežimo ir susiėmė už ienos greta su arkliu. Ir kai tiktai priėjo vilkus, tai nusiėmė kepurę ir sako:

- Tegul bus pagarbintas.

Tai vilkai iššokinėjo iš kelio ir sugulė šonuose - davė kelią. Tada senis vežiman ir sako piemenaičiui:

- Mušk arkliui, kiek arklys gali! Tai jie atlėkė į Mančiagirio kaimą, ir kaip tik spėjo pro vartus kieman - ir vilkai po pasku.