Pienas iš beržo

Važiavo kartą paupariai iš vienų atlaidų į kitus ir pakely apsistojo beržynėly, netoli dvaro. Vienas iš jų pasiūlęs pieno kibirą. Netoliese ganėsi dvaro banda. Kiti manė, kad šis eis arba karvių melžti, arba parsineš pieno iš dvaro. Bet jis įsmeigė peilį į beržą ir pakišo kibirą. Bežiūrint ėmė pienas per peilį bėgti į kibirą. Ir tuoj buvo pilnas.

Kitiems besistebint, pamatė ateinant dvaro šeimininką - latvį. Tas jau iš tolo šaukia:

- Ja, rupūžės, kam jūs mano karves išmelžėt? Tie ginasi, kad nė vienas nemelžęs. Tada latvis paėjo kokį dvidešimt metrų į šalį, nusivilko savo kailinukus, pametė ant žemės ir ėmė lazda tvoti. Tas, kuris parūpino iš beržo pieno, parkrito ant žemės ir ėmė šaukti, voliotis, raitytis lyg būtų mušamas:

- Gelbėkit, užmuš!

Latvis, gerokai kailinius išpėręs, tarė:

- Tas kitąsyk mano karvių nebemelš!