Prasmegę pinigai

Vienas senis turėjo baisiai daug aukso. Jis pradėjo sirgti ir nujautė, kad gali greit mirti. Gaila vaikams palikti auksą.

Vieną kartą, kai visi išėjo iš namų, jis pasiėmė auksą ir išėjo miškan paslėpti. Bernas nujautė, kad ūkininkas turi aukso, ir sergėjo.

Senis prie vieno beržo iškasė duobelę, supylė iš kišenių auksą ir nuėjo namo daugiau atnešti. Tada bernas išsiėmė visą auksą, paliko tik vieną eilelę, o pats įlipo beržan. Senis dar atnešė kitą skrynelę. Kai nuėjo, bernas vėl išsiėmė.

Senis tas nešė, o bernas išiminėjo. Kai sunešė visą auksą, atsivedė ožką, apvedė aplink tą duobę tris kartus. Paskui įgnybė ožkai uodegon. Ožka kad subliovė, net miškas nuaidėjo. Tada senis pasakė:

- Kiek šitas balsas nuskrido tolyn, tai tegul tiek skradžiai žemės prasmenga šitie pinigai!

Seniui ištarus šituos žodžius, pinigai iš berno kišenių, ir kur tik buvo prisikišęs, iškrito iš to medžio ir prasmego, kur jiems senis sakė.