Sakmės apie bites
Lietuvių liaudies mitologinės sakmės apie bites.
Dievas sukūrė visus gyvulius ir leido kiekvienam pasirinkti sau ginklą. Kiškis pasiėmė ilgas kojas, ežys aštrius ir smailius dyglius, šuo aštrius dantis, ožys smailius ragus. Kai atėjo eilė bitei, ji prašė dievo tokio geluonio, jog kiekvienas gyvulys, kurį ji įgelsianti, mirtų. Bet...
Mano senelis Makauskas buvo didelis bitininkas. Turėjo keturiasdešimt bičių avilių. Gyveno Apkartų kaime, Zarasų rajone.
Kartą jis ėjo iš Zarasų ir sutiko skrendantį bičių spiečių. Jis nusiėmė kepurę, ir bitės atsisėdo ant jo kepurės. Bet visos negalėjo ant kepurės sutilpt,...
Vienas našlaitis ėjo keliu ir jam ant krūtinės susimetė bičių spiečius. Kaimynas bites susėmė avilin ir našlaitį priėmė bičiulijon. Nuo to karto abiem labai sekėsi bitės.
Užtat sakoma: našlaičiai dalingi!
Jeigu bitininkai nesutinka, pykstasi, liežuvauja, tai bitės arba išnyksta, neina į darbą, arba pridaro „liežuvių".
Turėjo bites mano tėvas, Drūtgalys ir dar vienas toks neturtingas seniukas. Tas Drūtgalys labai nenorėjo, kad tas seniukas butų bičiulis. Na, tai bitės avilyje kad...