Sakmės apie gyvulius ir žvėris

Vieną dieną ponas dievas įsakė visiem žvėrim eit kelių tiest. Visi žvėrys susirinko, ištisą dieną dirbo. Tik vienas kurmis neatėjo. Tada ponas dievas nuėjo pas kurmį ir klausia:

- Tai ko, kurmi, darban neatėjai?

- Tai kad aš blogai matau ir įsakymo perskaityt negalėjau, -...

Kitą kartą dievas, kurdamas gyvulius, suteikė jiems balsą. Tik vienas šuva liko be balso ir nuėjo pas dievą skųstis, kodėl visi gyvuliai turi balsą, o jis neturi. Dievas jam tarė:

- Tu visados turėsi loti, bet tik tada, kai išgirsi, kad kas kitas balsą pakelia.

Dabar šuva, kai tiktai...

Ežį dievas sukūrė kaip ir kitus gyvulius ir davė jam labai švelnius plaukus. Ežys tais plaukais labai didžiavosi. Vieną kartą jis, eidamas pro eglę, įsidūrė į jos spyglius snukį, labai supyko ir pradėjo bartis ant dievo. Paskum kreipėsi į eglę sakydamas:

- Kad tu turėtum...

Šuva parašė laišką dievui. Parašė ir prašė, kad palengvint jo gyvenimą, nes maistas blogas ir buvimas blogas. Šuva laiško nunešt negalėjo, nes jis pririštas. Laišką padavė katinui, kad nunešt dievui. Katinas prižadėjo. Atėjo katinas su laišku namo. Pamanė, kad rytoj nuneš. Ėmė...

Voverį dievas sutvėrė nedidelę ir su mažute uodega. Kiti gyvuliai, kurie turėjo dideles ir gražias uodegas, ėmė iš voveries juoktis, kad ji su savo uodega negalėsianti ir musių nusibaidyti. Nuėjo tuomet voveris pas dievą ir ėmė skųstis, kad kiti gyvuliai iš jos juokiasi, jog ji...

Bobutė ganė aveles. Nu, sėdi ji ant akmenio, o kitam šone kiškutis sėdi ir verkia. Sako bobutė:

- Ko tu, kiškuti, verki? Sako:

- Kad manęs niekas nebijo. Tai aš eisiu ir prisigirdysiu.

O bobutė sako:

- Ne, kiškuti, neik, nesigirdyk, tupėk čionai, - sako, - kai avelės ateis, tai šok iš...

Dievas sukūrė visus gyvulius ir davė jiems visiems vardus.

Paskutinis liko asilas. Dievas jį pasišaukė ir pasakė, kad jis - asilas. Bet asilas tuojau užmiršo ir vėl klausia dievo. Dievas sako, kad jis - asilas, asilas. Bet asilas vėl užmiršo ir vėl atėjo pas dievą klausti savo...

Senų senovėje liūtas, žvėrių karalius, sušaukė visus žvėris ir žvėrelius į susirinkimą. Visi žvėrys ir žvėreliai atvyko, tik neatvyko vienas kupranugaris. Tuomet liūtas liepė gudriausiam gyvuliui šuniui eiti paieškoti kupranugario. Šuo kupranugario niekada nebuvo matęs....

Kitą kartą buvo kilęs tarp žvėrių ir paukščių karas. Abu pulku ties Uralo kalnu didelį karą kėlė. Bet ilgą laiką karas nei vienai, nei antrai pusei nesisekė. Šikšnosparnis tad abiem pusėm tarnavo: kai paukščiai nugalėdavo, tai jis prie paukščių pristodavo, bet kai žvėrys...

Kadaise vilkas buvo bajoras ir pas save turėjo gerus kilmės dokumentus. Vilkas nebeišmanė, kur juos paslėpti. Padavė šuniui paturėti:

- Tu namuose sėdi ir vietą turi, tai gali mano dokumentus pasaugoti, o man reikia po mišką lakstyti.

Šuva apėmė dokumentus iš vilko, bet pagalvojo, kad...

Senovėje buvo toks ūkininkas. Jį apipuolė pelės. Bet senovėje nebuvo kačių. Jis ėjo verkdamas per mišką, kad negali niekur nieko pasidėti. Sutikęs gražią šviesią moteriškę. Ta moteriškė klausia:

- Žmogeli, ko tu verki?

Ūkininkas suprato, kad čia Marija, ir sako:

- Ko...

Ponas dievas viską sukūrė. Velnias sako:

- Pondieve, o ką aš bepadirbsiu?

- Ožką.

- O kaip ją reik dirbti?

- Lipdyk, lipdyk ant tvoros, ir nulipdysi.

Velnias lipdė, lipdė ir nulipdė ožką.

- Ai, - sako, - dieve, kad negyva, kaip jai gyvybę įduoti?

- Pūsk per užpakalį, ir įpūsi.

...

Šuo pasisiuvo batus. Ir vieną kartą susitiko su kiškiu. Kiškis sako:

- O, kaip tau gerai - batus turi! Duok man pasimatuoti.

Šuo davė kiškiui pamatuoti batus. Kiškis apsiavęs kaip nudūmė, taip nudūmė.

Ir nuo to laiko šuo dabar su kiškiu nesugyvena.

Dievas sukūrė aviną be ragų, užtat jį visi skriaudė. Tuomet jis nuėjo pas dievą ir ėmė prašyti, kad dievas duotų jam atsiginti kokį nors įrankį.

Dievas, kai avinas visas skriaudas įrodė, davė jam ragus.

Nuo to laiko ir liko avinas su ragais.

Kitą kartą ponas dievas sukvietė visus žvėris ir žmones kelio taisyt. Visi susirinko ir kelią greit pataisė. Tik vienas kurmis neatėjo. Ponas dievas ir klausia jo:

- Ko, kurmi, kelio taisyt neatėjai?

- Kam man tas kelias reikalingas? Aš visą gyvenimą po žeme gyvenu, savo urvus...

Pagavo kartą katė žvirblį ir jau ėst ruošias. O žvirblio gudraus būta. Tas ir sako: - Ar prauseis prieš valgydama?

- Ajajai, vos neužmiršau, - prisiminė katė ir, pasidėjus žvirblį, ėmė praustis.

Žvirblis kiek pagulėjo, o paskui tik purpt - ir sėdi ant šakos.

- Tai dabar kitų...

Kaip kadais vaikščiojo dievas po žemę. Vieną kartą buvo tik paleisti nuo darbo arkliai ir jaučiai - toj pačioj pievoj ėdė arklys ir jautis, o ten buvo upelė. Priėjo dievas ir prašo arklio:

- Arkliukai, pernešk tu mane kiton pusėn už upelės.

Arklys sako:

- Eik tu, aš neturiu laiko....

Kiškiui labai liūdna buvo, kad jį visi baido, o jo niekas nebijo. Nuėjo jis skųstis dievui:

- Jau geriau būtų, kad aš nieko neregėčiau, - sako jisai, - kas prieš mane daros!

Dievas ir padarė kiškiui taip, kad jis dabar regi tiktai iš šono, o iš priekio, nors kariuomenė eitų, vis tiek...

Saulė nusileido ant žemės. Visi eina pro šalį ir garbina saulę: vieni poterius kalba, kiti kitaip. Eina pro šalį asilas ir klausia:

- Ko tu čia sėdi?

- Aš noriu eiti toliau, bet niekas neneša.

Asilas sako:

- Sėsk ant manęs.

Saulė sėdo, ir asilas ją neša. Asilui jau pasidarė karšta...

Pradžioj gyvulėliai, kur katras pirmą naktį gulėjo, tokias vilnas ar plaukus įgavo. Ežys ant kalno pasistebėjęs į saulę tekančią žaruotą - užtai ir jo dygliai kaip žarai.

Kai Adomas išėjo iš rojaus, jis neturėjo jokių gyvulių. Tai jam dievas davė visokių gyvulių ir arklį. Dievas kai sukūrė arklį, tai jo kojos buvo suaugusios į krūvą, taip kad jis turėjo šokte šokt kaip supančiotas. Tokį Adomui ir atidavė.

Adomas aria, o arklys šokte šoka. Ir...

Kitą kartą žmonės labai mylėjo šunis. Kiekviena šeimyna laikydavo šunį ir tam šuniui gerai duodavo ėsti dėl to, kad ir šunys buvo geri. Viena boba savo ištikimam šuniui vietoj duonos gabalo metė karštą akmenį tiesiai į snukį. Šuo, apžiojęs akmenį, kaukdamas išbėgo į mišką. Ten...

Kai dievas sukūrė pasaulį, visus gyvulius ir žmogų, arkliui pasakė:

- Tu nuo šios dienos turi klausyti šito padaro, - ir parodė į žmogų.

- Tokio mažiuko ir nedrūto? Tai tik aš jo neklausysiu! - atsakė arklys.

Tada dievas liepė arkliui triskart apsisukt. Arklys apsisuko. Dievas...

Kitą kartą dievas paėmė molio gabalą, nulipdė žmogų ir įpūtė jam sielą. Tą matė velnias. Jis paėmė molio gabalą ir nulipdė vilką. Nulipdęs norėjo įpūsti jam dvasią. Pučia pro vieną galą, pučia pro kitą galą, bet nieko negali padaryti - kaip negyvas, taip negyvas....

Kartą susiginčijo šuo ir katė, kuris pirmiau mirs. Šuo išgirdo, kad jau katė mirė, ir pradėjo šaukti:

- Jau!Jau!Jau!

Bet jis nelabai ištardavo raidę „j". Ėmė sakyti: „Au, au, au!"

Taip jis ir šiandien tebesako.

Senų senovėje vaikščiojo dievas su šventu Petru. Vieną kartą jie ėjo pro ganančius bandą piemenis. Piemenys, pamatę iš tolo ateinant praeivius, sumanė juos išgąsdinti. Vienas piemuo apsivilko išverstais kailiniais ir pasislėpė šalia kelio augančiuose krūmuose. Dievas visa tai...

Katė prašė dievą, kad jai leistų žmogų papjauti. Tai dievas jai pasakė:

- Pirma sukalbėk poterius, ir tada pasipjausi žmogų.

Tai ji kalba ir kalba poterius, niekada nepabaigia. Kad pabaigt poterius kalbėt, tai papjaut žmogų. Prie žmogaus glaudžias ir poterius kalba, o kai pabaigs...

Seniau Adomas su Ieva, kai dievas išvarė iš rojaus, traukė akėčias - akėjo žemę. Atėjo dievas aplankyti ir sako:

- Padėk Dieve!

Jie atsakė:

- Dėku, pone dieve!

Dievas pažiūrėjęs ir sako:

- Kam jūs tą bestiją tąsot?

Jie sako:

- Kurgi, dieve? - Mes nematom.

- Ogi va, - sako...

Seniau, kai dar dievas vaikščiodavo po pasaulį, gyveno turtingas ponas, kuris sekmadieniais versdavo savo darbininkus dirbti ūkio darbus. Vieną sekmadienį pas jį atėjo du seneliai - tai buvo dievas ir angelas - ir pasiprašė leisti jiems pernakvoti. Ponas nenorėjo jų priimti, bet kai...

Senovės laike šunys rengė balių. Vieną išsiuntė į Prūsus pipirų parnešti. Jis nepareina. Tai kai pamato bėgantį šunį, uosto jį - ar ne su pipirais grįžta iš Prūsų.

Kai dievas kūrė visus žvėris, šunį sukūrė trimis kojomis. Paskui žiūri, kad jam labai sunku vaikščioti. Visi su keturiom kojom, o jis nuskriaustas. Dievas galvojo galvojo ir sugalvojo: nulipdė molinę koją ir pridėjo ją šuniui. Todėl šuo ir po šiai dienai vis pakelia vieną koją...

Kitą kartą kad ponas dievas visiem gyvuliam, žvėrim ir paukščiam dalijęs talentus: vieniem - gražumus, kitiem - greitumus, levui - už visus didesnę jėgą. Tada levas klausęs pono dievo:

- Gi kam, pone dieve, protą atidavei?

Ponas dievas sakąs:

- Žmogui.

Levas sakąs:

- Na, tai ir...

Senų senovėje, kuomet ant žemės vaikščiojęs Jėzus ir velniai, kada kas prapuldavo, tai vis būdavo bėda nelaimingam velniui. Tada žmonės ir sako:

- Velnias nunešė!

Ir per ištisus metus kaltindavę velnią. Pradėjęs velnias skųstis dievui savo likimu. Dievui pagailo velnio, ir jis...

Kai dievas sukūrė žmogų, tai šis beganydamas pamatė, kad jo nė vienas gyvulys nenori mylėti.

Mano sau žmogus: „Eisiu pas dievą ir prašysiu, kad sukurtų tokį gyvulį, kuris mane mylėtų."

Nuėjo jis pas dievą ir prašo, kad sukurtų gyvulį, kuris jį mylėtų.

- Tebūnie tas gyvulys...

Senų senovėje, kai gyveno Jėzus su Marija, jie kiekvieną dieną išeidavo po pasaulį rodyt stebuklų. Ir išeidami namą prižiūrėt palikdavo gyvulius. Pirmą dieną paliko karvę. Grįžę vakare, rado viską tvarkingai. Marija pasakė:

- Tu būsi žmonių maitintoja, kad gerai...

Visi matė, kad priekinės kurmio kojos kaip žmogaus rankos. Tik ne visi žino, kodėl taip.

Tai va. Seniai, labai seniai, dievas įsakė visiem žmonėm eit griovių kast. Visi žmonės susirinko su kastuvais, tik vieno nebuvo. Nuėjo vienas kasėjas pažiūrėt, kodėl to žmogaus nėr. O tas...

Žiemą šuo dreba nuo šalčio ir sako:

- Jau kad tik vasara ateitų, statysiu namus! Sulaukia vasaros, guli kanapėse ir sako žiovaudamas:

- Šitas kreivas.

Ant kito žiovaudamas sako:

- Šitas laibas.

Taip niekaip neprirenka medžio statyti trobai, taip amžinai trobos ir nepastato.

Ponas dievas tvėrė tvartus, o velnias visokius gyvulius lipdė: juodus, negražius, stabalankius, neperskeltom nagom. Prisilipdęs, prisigniaužtavęs, visą balą prisistatęs, ir juokęsis iš pono dievo:

- Ką gi tu, dieve, varysi į tuos savo tvartus, kad nė kokių gyvulių neturi?

Daugiau...

Kai Adomo sūnai užmušė viens kitą, tai dievas užmušėją pavertė kurmiu. Kad jis po žemėm šliaužiot per savo visą gyvenimą, neišeidamas ant šviesos. Užtat jis dabar, kai tik išeina ant šviesos, tai ir stimpa.