Sakmės apie gyvūnus

Viename kaime gyveno labai tikintys žmonės. Sekmadieniais jie nieko nedirbdavo. Kartą atvažiavo vienas svetimtautis iš kitos šalies. Jis nupirko didelį miško plotą ir sumanė jį iškirsti. Jis pasamdė žmones to miško kirst. Žmonės, kai atėjo sekmadienis, nėjo į darbą. Tas...

Vieną vakarą mano švogrys eina medžioti. Atsisėdau, sako, sėdžiu - ir ateina zuikis. Pasikelia sau ant kojyčių, pažiūrės, pažiūrės į mane ir vėl nueina. Aš sėdžiu, nejudu. Jis vis tiek suuodė paraką. Tada nulėkė toliau ir juokiasi, juokiasi sau. Aš tada einu namo. Einu,...

Moterys rugius pjovė. Ir sena bobutė buvo. Gal ji ten vaiką supo. Kad užėjo lietus! Jos susėdo po medžiu. Sėdėdamos žiūri, kad meška drevėj. Meška prisisėmė, prisisėmė medaus ir leidžias. Plėšė plautą ir įsipašino leteną. Ji nupuolė nuo drevės ir eina į moteris. Moterys...

Mano mama pasakojo. Nuėjo jos mama grikių raut. Ir nusivedė savo mergaitę. Rauna jos grikius. O ten vilkas sėdi krūmuose. Sėdi jis prieš saulelę ir draskosi. Ta mergaitė paėmė akmenį ir kad davė tam vilkui tiesiai galvon! Tas vilkas ir nulėkė. O tos bobos trise buvo, kaimynės....

Žmogus vedė parduoti karvę. Iš Žvingių buvo tas žmogus ir vedė į Naujamiestį. Jau buvo žiemos metas. O ėjo per girias, kūlynus. Mato - ugnikė kūrenas, o prie ugnikės toks senelis. Tas senelis sako:

- Prisėsk greta, esi pavargęs su ta karvike. O kur, - sako, - eini?

- Einu, -...

Savo akimis esu matęs. Privedė kaimyno vaikiukas ir parodė. Sako:

- Mes to arklio nelaikysm, parduosim!

Sakau:

- Kodėl jį parduosit?

Sako:

- Jis yra arklių karalius!

- Kaip jis, - sakau, - gali būti arklių karalius?

Sako:

- Veizėk, jam ant sprando yra toks kaip krosnies žiedas,...

Žmogus turėjo daug bičių. Ir kažkas pradėjo ateit į bites. Jis nesupranta kas. Paėmė jis netoli avilių iškasė duobę. Duobę nemažą ir gilią. O ateidavo į bites jo kaimynas. Dabar kaimynas kai ėjo, tai stačiai duobėn ir įkrito. Įkrito duobėn, nėra kas daryti, sėdi, išlipt...

Kiškis labai norėjo miežių prisiėst. Atsigulė pagal ežią, ir jį užtiko medžiotojas. Užtiko medžiotojas ir jau norėjo jį nušaut. Iš karto negalėjo nušaut, tai tas kiškis pabėgo toliau. Pabėgo toliau ir dar atsigrįžęs pažiūrėjo. Medžiotojas kaip dėjo, tuoj klankt jį ir...

Kalnuose būdavo tokie žmonės, kurie turėdavo vieną koją, vieną ranką ir vieną akį. Tai jie susieidavo poron ir susiėmę taip bėgdavo, kad niekas jų negalėdavo pavyti, tik galėdavo nušauti.

Vienas žmogelis pirko kiaulę. Vežas jis tą kiaulę ir mato, kad ugnelė kūrenas. Jis riktelėjo. Niekas nieko. Prieina artyn - kad ugnelė kūrenas, ir senelis sėdo, o vilkų aplink apgulę! Kai tas žmogelis prisiartino, vienas vilkas pasikėlė, o tas senelis pagrasino, kad nesikelk. Jis...

Seniokas anksti ėjo bažnyčion į rarotines. Ir rado - miške guli vilkas. Tai jis įsidrąsinęs, lazdelę turėjo ir užšėrė gerai jam per kojas. Jis kaip šoko, tai net jam užspyrė akis samanom. Ir nubėgo.

Seniokas perdien išbuvo. Grįžtant jau po pietų atgal namo, žiūri - toj vietoj...

Išėjo dvi kvieslės dainuodamos į vestuves kviesti ir paklydo girioje. Sutemo, ir radosi naktis. Jiedvi, baimingai aplink beklydinėdamos, pamatė tokiam krūmų tankumyne ugnį degant. Jiedvi artinos ir išvydo žmogų prie ugnies, o daugybė vilkų, apgulę apie ugnį, šildės. Jiedvi labai...

Seniau per karus nebuvo ginklų, tai turėjo tokius žmones, vadinos vienakiai, arba šungalviai. Tai jie pagaudavo žmogų ir suėsdavo. Tokiu būdu ir kariaudavo. O kad žmogus pradeda bėgt, tai anei kaip negali išbėgt, tik greitu laiku reikia atmainyt autuvus ant kojų - atgręžt priekį į...

Kai buvo baudžiava, tai mano gimtinis Pliupų kaimas ėjo darbus Nuoliškių dvaran pas poną Žulį. Kartą ėjo mūsų kaimo žmogus vakare, jau buvo tamsu. Grįžo iš dvaro namo. To žmogaus pavardė buvo Šimonėlis. Su savim jis turėjo lūpinę armonikėlę. Kai ėjo, tai stačiai ir...

Seniau vienas ūkininkas, nesulaukdamas prie Kūčių pareinant bobų iš pirties, paėmė šautuvą ir išėjo į krūmus zuikių tykoti. Praėjęs gabalą krūmų, priėjo gražią vietelę ir atsisėdo po beržu. Besėdint pradėjo kaukti vienas, du, trys vilkai. Netrukus ėmė kaukti iš visų...

Seniau žmonės švento Jurgio vigilijoj turėdavo nešti bažnyčion dovanų. Daugiausia duodavo ūkininkai. Viename sodžiuje gyveno seniukas, kuris turėjo margą karvę. Vienais metais jis sumanė nenešti bažnyčion dovanų ir, pasiėmęs kirvį, išėjo miškan. Ten jis išgirdo, kad šventas...

Vienas žmogus anksti rytą ėjo grybauti. Nieko prie savęs neturėjo, tik pintinėlę. Eina mišku ir mato, kad prieky jo kažkas nuo žemės pasikelia ir prigula, pasikelia ir prigula. Prieina arčiau, žiūri, kad vilkas prideda ausį prie žemės ir klauso, kur piemenys išgena bandą ganyt....

Pabremenio kaime, Šilalės valsčiuje, Tauragės apskrityje, Petras Kuizinas ir kiti kaimynai ganę arklius. Ir išgirdę vidurnaktį pliauškinant botagais. Jie visi sužiurę ir pamatę didžiausį pulką zuikių atvarant. Jie norėję šauti, o tie varytojai sakę:

- Nešaukit, atbėgs dar...

Laumakiuos kažkada buvęs didelis medžiotojas. Šventą dieną prieš pietus išėjęs zuikių medžioti, ir ėmęs netoli gončas skalyt. O gončo jis neturėjęs. Ir ėmę jam zuikiai bėgti: tuoj vienas, antras, trečias - ir toliaus lig dvylikos. Galiausiai ir pats gončas atbėgęs - baisus,...

Bivainis iš Giteniškių kaimo, Salako parapijos, ėjo pas paną į Cigoniškių kaimą. Vieną kartą prasėdėjo ilgokai ir eina namo. Eina pro alksnynioką

ir kad pabaiso jam! Tik mato - sėdi ant kelio didelis didelis gyvulys, nei šuva, nei vilkas, ir rūko pypkę. Mato Bivainis, kad čia...

Kitą sykį vaikai ganė karves miške. Ir jie beganydami užėjo mažus vilkiukus. Jie susitarė - iškrėsti pokštą. Nusidrožė iš medžio mietukus ir užkaišiojo visiems vilkiukams užpakaliukus. Ir sudėjo atgal į lizdą.

Parėjo ta vilkienė, veizi: tų vilkiukų akys pilnos ašarų, tiek...

Vienas jaunas vyrukas girioj besitrainiodamas išvydęs pulką vilkų, kurie, galvas iškėlę dangun, kaukė. Tai permanomas balsas jiems taręs:

- Tam tikroj vietoj, - apženklinęs ten ir ten, - rasit vakare širmą žirgą, tas jums priklauso.

Šis vyrukas labai persigando, nes tai buvo jo...

Važiavo senelis su piemenaičių iš vieno kaimo į kitą, čia netoli mūs - į Mančiagirės kaimą. Ir senukas buvo truputį išgėręs. O piemenaitis už vežėją sėdėjo. Tas piemenaitis žiūri - ant kelio prigulę vilkų laukia. Jis sako:

- Seneli, jau mums kelią vilkai pastojo!

Tas...

Į Akmenos salą kitą kartą iš aplinkui šauliai eidavę glušokų šaudyti. Tie paukščiai esą didesnės veislės tetervinai ir labai sunkiai prieinami nušauti, nes labai esą klusnūs; iš tolo žmogų kvėpuojantį išgirstą.

Vieną kartą šeštadienio vakarą ten šaulys slenkąs pilvu, kad ką...

Buvo pusė šunio, pusė žmogaus. Jei apsiautum vyžom kaip žmogus, tai jis pavytų, suuostų, bet jei užpenčiais priekin, tai ne.

Buvus pirkelė pas Kleinickienę. Atėjo tas šungalvis, atsisėdo ant slenksčio ir kaip suskėtrioja rankom - neišleis. Ė boba, - kaip krosnį kūreno, kaip...

Vieną kartą Eželių kaimo Staponas iš kažkur važiavo namo. Važiuoja jis, agi prieky pulkas vilkų. Na, vis tiek šie jį suės. Tai jis tada ir sako:

- Na, vyrai, praleiskit mane šitą kartą. Aš jums penimąjį už tai.

Vilkai, tarsi supratę, ir nudrožė per laukus. O Staponas atvažiavo...