Sakmės apie vandens gyventojus

Žvejai žvejojo Nemune ties Plokščiais ir užmetė tinklą į tokią įlanką, kuri buvo kaip bala Nemuno krante. Užmetę tinklą, ištraukė didelę nei žuvį, nei žmogų. Ji buvo labai graži, turėjo geltonus plaukus ir labai mažas ir trumpas rankas. Vietoj kojų buvo lyg žuvies uodega....

Iš visų žvėrių, katruos dievas sukūrė, mandriausias buvo vėžys, nes jis buvo malūnininku. Malęs keletą metų, jis pradėjo vogti. Bet taip jam nesisekė, kad visados jį sugaudavo. Tada jis atėjo pas dievą ir prašo, kad duotų jam į užpakalį akis, nes nemato, kaip jį nutvers už...

Kadais, seniai tai buvo - žuvys rinko sau karalių. Lydeka žuvų susirinkime ir sako:

- Aš esu pati didžiausia ir pati stipriausia, tai aš ir esu jūsų karalium.

O visos žuvys atsakė lydekai:

- Maža, kad tu esi stipri ir didelė. Sako, yra valstybių ir didelių, ir mažų, bet kartais...

Tas buvo gal prieš kokį keturiasdešimt metų. Buvau jau paaugęs vaikėzas, bet dar ne vyras. Su mūsų kaimo tokiu bernioku nuėjom Luodžio ežero krantan, kur vadina Sidabrine, ir jau nusivilkom. Nusivilkę paėmėm dantysna kepures (kiaušiniams sudėti) ir plauksim. Netoli kranto tokia kaip...

Senovėj buvo dideli vandenai. Ir žuvys išgalvojo giesmes. Buvo tokios žuvys - pusiau žuvis, pusiau moteris - ir dainavo giesmes. Nuo jų ir žmonės ėmė giedot.

Dievas sukūrė gyvūnus. Mato, kad jiems kažko trūksta. Tada padarė akis, sušaukė visus ir dalija:

- Dvi akys laputei, dvi ežiukui, dvi pelytei, dvi... ir t. t.

Išdalijo visiems po dvi akis, tik pamiršo atiduoti vėžiui. Pastebėjęs savo klaidą, ištiesė ir vėžiui. Užpykęs vėžys...

Kai dievas sukūrė pasaulį ir gyvulius, tai davė visiems vardus. Norėdamas sužinoti, ar visos žuvys žino savo vardus, pradėjo jas klausinėti. Visos žuvys žinojo. Plekšnė girdėjo, kaip dievas jos vardą šaukė, bet tyčia neatsiliepė. Tada dievas dar smarkiau šūktelėjo:

- Plekšne,...

Mano tėvelis kadaise buvo jūrininkas. Jis sugavo tokią žuvį - pusė žmogaus, pusė žuvies. Ir paleidęs sako:

- Kad ji taip graudingai į mane žiūrėjo - gal ir ji sielą turėjo? Tai ir paleidau.

Plaukė laiveliu du žvejai iš Meironių - Jonas Lieninys ir Valocka Ivaškevičius. Jie žuvavo. Jiems besiiriant, pakilo labai didelės bangos, ir iš ežero pasirodė labai didelė žuvis, panašiai kaip arklio galva, ir skubiai į jų laivą plaukė. Jie išsigando ir vos pabėgo į krantą.

Kristui keliaujant kartą prireikė persikelti per upę. Jis tuo laiku ėjo vienas be apaštalų. Per upę nebuvo nei liepto, nei tilto. Valties aplinkui irgi nebuvo matyti. Vakaras artinosi, ir Kristus turėjo skubėti. Bestovėdamas pastebėjo plaukiant lyną ir paprašė, kad jį perkeltų per...

Kartą sumanė saulė tuoktis. O varlės galvoja: „Dabar viena jau visas balas išdžiovina, o kai bus dviejuos, dar vaikai, - tai niekur balelės nerasi!" Ir susitarę nuėjo dievui skųstis, bet jo namie nerado. Kai dievo nerado, tai saulė sužinojusi sako:

- Šviečiau ir šviesiu, šildžiau ir...

Žmonės sėjo rugius, o varlė pasakė:

- Tegu sėja, aš juos prarysiu.

- Neprarysi! - pasakė jai dievas ir užrakino snukį.

Tai ir po šiai dienai, kai rugius sėja, varlių snukis užaugęs.

Senais laikais vandenyje gyveno narės. Iki pusės jos būdavo moters pavidalo, o nuo pusės - žuvies. Narės labai gražios, kaip laumės.

Naktimis, patekėjus mėnuliui, jos išlįsdavo ant vandens, šokdavo rateliu, dainuodavo. Tuo metu jos būdavo ypač gražios - nuo jų raibuliuodavo visos...

Prieš karą, kai aš dar buvau maža, mano tėvelis Juodeikių ežere, netoli Šiaulių, gaudydavo žuvis. Jiems begaudant, vieną sykį įkibo tokia didelė žuvis, kad net arklį reikėjo į tinklą kinkyti jai ištraukti. Parvežę susūdėm tą žuvį, tai iš jos buvo geras puskubilis mėsos.

...

Ponas dievas, sukūręs žuvį, paleido į vandenį ir sako:

- Būk vikri!

Žuvis atsakė:

- Jei kas mane sugaus, gyvą tekepie.

Dėl to žuvis ir kepama taip ilgai nedvesia.

Dvi mergos ežere prausė burnas.

- Šis vanduo yra nešvarus! - tarė viena merga kitai.

Tada iš ežero pasigirdo duslus balsas:

- Tu nešvari, o vanduo švarus!

Kartą vienas žmogus važiavo į vestuves. Važiuodamas pro ežerą, rado bežvejojančius žvejus, kurie buvo pagavę labai daug žuvų. Atvažiavo tas žmogus į vestuves, įėjo į pirkią ir sako:

- Kai važiavom pro ežerą, tai kad pagauta žuvų tokia baisi daugybė, net tinklai nekelia!

...

Mūs tėtukas kažkur regėjo, bet kur - nežinau. Tai jos (tos sirenos) paleistos į kažkokią vonią. Kasa ilgiausia ant tos uodegos guli, ir rankos yra. O nuo pusės - jau žuvis. Vadino sirenomis. Ir verkia, baisiai jos verkia - labai laukia pasaulio pabaigos. Tada jos bus kaip ir visi...

Vienas žmogus kartą ėjo į Ilgio ežerą meškerioti. Prisiartinęs prie ežero, pamatė didelę žuvį. Toji žuvis buvo labai didelė. Jos akis kaip rėtis. Tas žmogus labai nusigando ir ėmė meškere durti į tą žuvies akį. Bedurdamas pajuto sopulį. Paskiau žuvis išnyko, o jis...

Erodas valgė vakarienę. Valgė žuvį, ir buvo žuvies visas vienas šonas nuvalgytas. Tiktai užgirdo, kad kažkas dunktelėjo.

- Kas gi čia? - klausia Erodas.

- Kristus iš numirusių atsikėlė, - atsakė kiti.

- Jau kaip šita žuvis nepasidarys gyva, taip ir Kristus neprisikels, - pasakė...

Kai Erodas gaudė mažus vaikus, Juozapas, Marija ir Kristus bėgo į Egiptą. Erodo sargybiniai vijosi. Bėgo jie per lauką, o ten žmogus buvo atsivežęs rugius sėt. Jie ir sako jam:

- Rytoj ateik su dalgiu tų rugių pjaut, kad šiandien sėji. O kad kas klaus, ar nematei tokių bėgant,...

Ieva vakare ganė arklius. Kūreno ugnį. Tik pamatė - nuo ežero ateina labai didelė boba. Kojos nepaprastai didelės, vyžotos. Priėjo prie ugnies, pašildė kojas - pirma vieną pašildė, o paskui kitą. Bobos nosis be skylelių. Tada kai ėjo, ir įėjo ežeran.

Mano tėvas pasakojo. Nuėjo žuvaut Gulbinio ežeriukan. Nieko nesugavo. Nusiyrė su laiveliu toliau nuo kranto ir pamatė, kad jo laivelio gale tupi juodas katinas. Tai mano tėvas semtuku pasėmė vandens ir pylė jam akysna. Tuokart katinas prapuolė. Pasiyrė toliau - ir vėl tas pats...

Seniau ešerį labai gaudydavo kitos žuvys. Jis nuėjo pas dievą ir sako:

- Viešpatie, duok man tokį ginklą, kad galėčiau nuo žuvų apsiginti.

Dievas metė jam saują adatų ir sako:

- Kokia žuvis norės tave praryti, tu tuoj kišk tas adatas.

Ešerys dabar turi tas adatas ir daro taip,...

Dusetų ežere gaudė žvejai žuvis. Vieną valkšną traukdami, labai sunkiai traukė. Ištraukė labai daug žuvų, tarp kurių buvo viena žuvis labai graži ir ant galvos turėjo karūną. Visiems pažiūrėjus, savininkas liepė paleisti žuvį, nes karalius turi valdyti savo karalystę.

Žuvims ir vėžiui buvo paskirta atgaila. Atgailavo jie medy. Kai pasibaigė atgaila, dievas juos paleido vandenin. Gera žuvelei vandeny - ir plaukia sau. Iš to didelio džiaugsmo pasakė:

- Aš galiu ir be dievo gyvent!

Dievas užpyko ant žuvies už tokį pasakymą ir paleido žveją, kad ją...

Yra tokia salikė Karklėnų ežere. Ir vakarais ant tos salikės išplaukdavo tokia mergaitė - pusė žmogaus, o nuo pusės - žuvis. Ir ten ją norėjo nutykot pasislėpę, pamatyt, bet niekaip negalėjo surast. O jau kasos, kasos! Dieve susimilk, kokios gražios! Ir dabar galbūt ji tebėra,...

Jūros gilumoje taip pat yra mūrai, vieškeliai, miškai ir žmonės, tik viskas daug gražesni. Ten yra net jūrų karalius. Jis valdo jūrų žmones. Kartais sirenas išleidžia pažiūrėti virš vandens.

Mano mama su dėdiene šeštadienį prieš Sekmines nuėjo žvejot ežeran. Brenda brenda ir sugauna varlę. Sugauna kibiran. Ji kukt ir iššoko.

Eina kitan valksman - sugauna žuvų. Žiūri - jau didesnė varlė. Ir vėl iššoko. Užeina trečią valksmą,

kelia jau su žuvim ir pila kibiran -...

Netoli Širvaičių yra didelės pelkės, Tyruliais vadinamos. Ten buvęs didelis ežeras, kuris užžėlęs, ir tik vietomis yra akys. 1863 metais tose pelkėse yra prigėrę labai daug lenkų. Rusai, bekariaudami su lenkais, užvarė lenkus į tas pelkes, ir ten daug jų prigėrė.

Kartą...

Vienas žmogus pagavo sireną ir sireniuką. Parsivežė namo ir įleido į kubilą.

Sirena verkė verkė, kad ją pagavo. Žmogui pagailo jos ir, nuvežęs prie jūros, paleido. Sireniuką jis norėjo sau pasilikti. Sirena neina nuo kranto - žiūri į žmogų ir verkia vaiko. Žmogui pagailo...

Vieną dieną aš su savo draugėm sumaniau eiti vėžiauti. Ėjom trijuos. Atėjom prie ežero. Viena turėjo šiaudų ir švietė, kita brido ir gaudė vėžius, o aš nešiau pagautus. Naktis buvo labai rami, nė kokio vėjelio, vanduo ežere ramus ramus. Tik žiūrim - ateina didelė vilnis. Bet...

Senų senovėje keli šventieji ėjo per žemę mokyti žmonių. Dievas norėjo sužinoti iš apynio ir vėžio, kur nuėjo šventieji, - ar jie sakys teisybę. Apynys parodė dievui į viršų. Dievas liepė sekti ir jam į viršų. Todėl apynys ir raitėsi į viršų. O vėžys parodė atgal su...

Žuvis yra priešinga dievui. Jis davė jai sparniukus, kad labai aukštai skraidyti galėtų, vos ne už debesų. Ji supyko ant dievo:

- Kam man davei sparniukus? Mane nušaus! Leisk mane vandenin.

Dievas ir įleido su visais sparniukais.

Tai ją dabar kiekvienas vaikas gali pagauti.

Kai griaudžia perkūnija, vėžys pasiima akmenį tarp kojų ir sako: - Trenksiu ir aš!

Yra ne kartą tekę sugauti vėžį su akmeniu tarp kojų.

Kadaise Sarapiniškių kaime gyveno Beliauskai. Tai kartą šventą dieną, pačią dvyliktą, atėjo pas juos du žmonės - vyras ir moteris - ir sako Beliauskui, kad girdėjo jie, esą Beliauskas parduoda karvę.

- Iš kur jūs? - klausia Beliauskas.

- Tai nepažįstate? Mes gi iš Rakėnų kaimo,...

Dar mano tėvas pasakodavo, kad kažkoks žmogus nuvažiavęs Žagarinės miškan samanų. O buvęs šeštadienis. Jis rauna samanas ir girdi - ežere, - tik nežinau, ar Luodžio, ar Žagarinės, - triukšmą. „Na, - mano sau, - šiandien žydams šventa, kas ten gali žvejoti?" Na, nuėjo prie...

Išeina iš ežero ant uolos, sėdasi mergos eile ir gieda. Gieda, gieda, tada klausia žmonių: kada bus pasaulio pabaiga? Jei pasako, kad negreit, tada suspiegia ir - vandenin.

Nevėžos ežere Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje, pagavo daug karšių, tarp kurių vienas buvo su karūna. Jo nepaleido, bet vežė miestan. Visas kelias, kur žuvis vežė, buvo kruvinas.

Nuo to laiko tam ežere žuvų niekas nepagauna, mat, žuvus žuvų karaliui, žuvo ir jos. Dabar...

Už Zarasų yra kaimas Bachmatai. Netoli to kaimo kažkur yra ežeriokas Šauliukas. Jeigu kas eina žuvaut į Šauliuką, reikia tylom kalbėti: „Einam žuvaut į Šauliuką." Tai pagaus žuvų. O jei garsiai kalba vienas kitam, tai jau nepagaus.

Kartą kažkur netoli Šauliuko kaime buvo...